Tikriausiai jau žinote savo meilės kalbą – galbūt jums svarbiausi yra padrąsinantys žodžiai arba paslaugos. Tačiau ar kada pagalvojote apie savo „konflikto kalbą“? Kol meilės kalbų teorija tapo neatsiejama šiuolaikinės psichologijos dalimi, aiškios, visiems žinomos sistemos, apibūdinančios, kaip žmonės ginčijasi ir sprendžia konfliktus, dar neturime. Suprasti, kaip reaguojame į įtampą, yra itin naudinga – visi ekspertai sutaria, kad tai gali pagerinti tiek romantiškus, tiek draugiškus santykius. Nesvarbu, ar linkstate į tylėjimą, pykčio proveržius, ar konflikto vengimą – jūsų įprastas konfliktų sprendimo elgesys daug pasako apie jūsų bendravimo įpročius ir leidžia atrasti veiksmingesnius būdus spręsti nesutarimus.
Konfliktų sprendimo stilius – mąstytojas: pirmiausia apgalvoji, tik tada reaguoji
Jei jūsų pirmoji reakcija į konfliktą – sustoti, susimąstyti ir tik tada atsakyti, greičiausiai esate reflektuotojas. Jums reikia laiko apdoroti situaciją, todėl galite atidėti atsakymą kelioms valandoms ar net visai nakčiai. Tai padeda išvengti neapgalvotų žodžių, tačiau gali nuvilti tuos, kurie nori spręsti problemą nedelsiant.
Patarimas: aiškiai pasakykite, kad jums reikia laiko ir kiek maždaug užtruksite. Taip išvengsite nesusipratimų ir padėsite kitam žmogui jaustis svarbiam.
Konflikto vengėjas: verčiau nutylėti nei kalbėtis
Jei bet kokia kaina vengiate įtampos, linkstate sakyti „viskas gerai“ net kai taip nėra, arba keičiate temą juokeliais, esate konflikto vengėjas. Toks elgesys atrodo taikus, tačiau ilgainiui gali kauptis nuoskaudos.
Patarimas: atminkite, kad konfliktas nėra blogis – tai gali būti sveikas būdas stiprinti ryšį. Naudokite „Aš“ teiginius: „Man buvo skaudu, kai…“, „Man reikėtų daugiau…“.
Konfliktų sprendimo stilius – žmonių patenkintojas: viską darote, kad tik kitas būtų laimingas
Panašiai kaip vengėjai, jūs bijote konfliktų, tačiau svarbiausias jūsų motyvas – nenoras nuvilti kitą. Jūs linkę nusileisti, atsiprašyti net kai esate teisūs, kad tik nesukeltumėte įtampos.
Patarimas: pagalvokite, ar tikrai norite nusileisti, ar tiesiog bijote prarasti kito žmogaus palankumą. Jūsų poreikiai taip pat yra svarbūs.
Slopintojas: kaupiate jausmus, kol sprogtate
Iš pradžių stengiatės nekreipti dėmesio į problemas, bet emocijos kaupiasi ir galiausiai išsiveržia stipria reakcija – pykčiu, ašaromis ar piktu barniais.
Patarimas: išmokite laiku išsakyti, kas jus erzina, kol emocijos dar nepasiekė kritinio taško. Galite išlieti jausmus rašydami dienoraštį ar užsiimdami aktyvia veikla.
Agresyvus kovotojas: tiesmukai atakuojate
Jei dažnai išsakote problemas griežtu tonu, neapgalvodami žodžių, galite netyčia įbauginti kitus ir užgniaužti jų norą atsiverti. Pyktis ir asmeniniai kaltinimai dažnai tik pablogina situaciją.
Patarimas: prisiminkite, kad riksmai trukdo būti išgirstam. Prieš kalbėdami giliai įkvėpkite, praktikuokite aktyvų klausymąsi.
Konfliktų sprendimo stilius – nugalėtojas: jums svarbiausia – būti teisiam
Jei konfliktą matote kaip varžybas, kurias būtina laimėti, galite nepastebėti, kaip jūsų santykiuose atsiranda įtampa. Net asmeniniai ginčai virsta derybomis, o ne jausmų išsakymu.
Patarimas: vietoje noro įrodyti savo teisumą, stenkitės suprasti kito žmogaus jausmus ir ieškoti bendrų sprendimų.
Tarpininkas: siekiate taikos ir kompromiso
Jūs natūraliai ieškote sprendimų, kurie tenkintų abi puses – siūlote mainus, kompromisus, logiškas išeitis. Tai sveikas konfliktų sprendimo būdas, tačiau svarbu neužmiršti, kad kartais žmonės nori tiesiog būti išgirsti, o ne rasti greitą sprendimą.
Patarimas: prieš siūlydami kompromisą, pasiteiraukite, ko kitam iš tikrųjų reikia – sprendimo ar emocinės paramos.
Kiekvienas turime savo konfliktų kalbą – svarbiausia ją pažinti ir sąmoningai tobulinti savo bendravimo įgūdžius. Tinkamas savęs ir kitų supratimas gali padėti ne tik išvengti nereikalingų barnių, bet ir sukurti artimesnius, tvirtesnius santykius.
Šaltinis: https://www.self.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
