Šiandieninėje skaitmeninėje erdvėje sukčiavimas tampa vis labiau išradingesnis ir plačiau paplitęs. Svarbu būti informuotiems apie dažniausiai naudojamus sukčiavimo būdus ir žinoti, kaip apsisaugoti. Šiame straipsnyje apžvelgsime kokie populiariausi sukčiavimo būdai ir pateiksime patarimų, kaip jų išvengti.
Sukčiavimo būdai internetinėje prekyboje
Apgaulingos internetinės parduotuvės dažnai siūlo pernelyg patrauklias kainas, o prekių niekada nepristato. Kitos apgaule naudojasi padirbtais prekės ženklais, siūlydamos prastos kokybės produktus už aukštą kainą.
Dar kitos gali reikalauti permokėti už pristatymą ar turėti paslėptus mokesčius.
Kaip apsisaugoti:
- Kruopščiai patikrinkite internetinės parduotuvės reputaciją, ieškodami atsiliepimų ir vertinimų įvairiose platformose, ne tik pačioje parduotuvėje.
- Atkreipkite dėmesį į parduotuvės domeno vardą – ar jis atrodo patikimas?
Mokėkite saugiais mokėjimo būdais, tokiais kaip mokėjimai per patikimas elektroninės bankininkystės sistemas, kredito ar debetinės kortelės, kurios siūlo pirkėjų apsaugą. Venkite mokėti grynaisiais arba per pinigų pervedimus į asmenines sąskaitas. - Niekuomet neperveskite pinigų tiesiogiai į asmenines sąskaitas.
- Pasitikrinkite prekių autentiškumą, prieš pirkdami, palygindami kainas ir specifikacijas kitose patikimose parduotuvėse.
- Ieškokite informacijos apie pardavėją internete – ar jis turi fizinės parduotuvės adresą, kontaktinius duomenis ir yra registruotas kaip juridinis asmuo?
Būkite atidūs ir nepasiduokite pernelyg geriems pasiūlymams – jie dažnai būna apgaulės ženklas.
Sukčiavimas telefonu
Sukčiai skambina, apsimesdami valstybės institucijomis (pvz., mokesčių inspekcija, policija), bankais, telekomunikacijų bendrovėmis ar kitomis organizacijomis, reikalaudami asmeninės informacijos (pvz., banko sąskaitos numerio, asmens kodo, slaptažodžių), ar pinigų, dažnai grasinant teisėsaugos priemonėmis arba teigdami, kad jūsų sąskaita buvo įsilaužta.
Kaip apsisaugoti:
- Būkite atsargūs ir niekada neatskleiskite asmeninės informacijos telefonu, nebent esate 100% tikri, kad skambina iš patikimo šaltinio.
- Patikrinkite skambučio numerį ir susisiekite su atitinkama institucija patys, naudodami oficialius kontaktus, nurodytus jų interneto svetainėje ar kituose patikimuose šaltiniuose.
- Niekuomet neskubėkite ir neužduokite klausimų, dėl kurių neesate tikri. Jei gaunate įtartiną skambutį, nedelsdami nutraukite pokalbį.
Atminkite, kad teisėsaugos ar finansų institucijos niekada nereikalaus jūsų asmeninės informacijos telefonu. Jei abejojate, kreipkitės į patikimus šaltinius patarimo. Apsvarstykite galimybę blokuoti nežinomus numerius.
Sukčiavimo būdai naudojantis elektroniniu paštu
Sukčiai siunčia laiškus, apsimesdami žinomais asmenimis (draugais, šeimos nariais, kolegomis), verslo partneriais ar organizacijomis (bankais, internetinėmis parduotuvėmis, pašto tarnybomis), siekdami gauti prisijungimo duomenis (el. pašto, socialinių tinklų, banko sąskaitų), asmeninius duomenis (asmens kodą, adresą, telefono numerį) ar pinigų.
Laiškai gali atrodyti labai įtikinamai, turėti oficialius logotipus ir netgi žinoti dalį jūsų asmeninės informacijos. Dažnai laiškuose pateikiamos nuorodos į svetaines, kurios atrodo kaip originalios, tačiau iš tikrųjų yra suklastotos ir skirtos pavogti jūsų duomenis (phishing).
Kaip apsisaugoti:
- Niekuomet nespauskite nuorodų, gautų iš nepažįstamų el. laiškų, net jei laiškas atrodo žinomas.
- Kruopščiai patikrinkite siuntėjo adresą ir, jei abejojate, susisiekite su atitinkama organizacija patys, naudodami oficialius kontaktinius duomenis, nurodytus jų interneto svetainėje ar kituose patikimuose šaltiniuose.
- Nesidalinkite slaptažodžiais, banko kortelių duomenimis ir kita asmens informacija el. paštu.
- Nepasitikėkite laiškais, kurie reikalauja skubaus atsakymo ar grasina neigiamomis pasekmėmis.
- Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius visoms savo sąskaitoms ir įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją, kai tik įmanoma.
- Jei laiškas atrodo įtartinas, ištrinkite jį be atidarymo.
Socialinės medijos
Sukčiai gali apsimesti draugais ar pažįstamais socialinėje medijoje (Facebook, Instagram, WhatsApp ir kt.), naudodami pavogtas sąskaitas arba sukurtas netikras paskyras. Jie gali prašyti pinigų skubiai, apsimesdami esą nelaimėje (automobilio avarija, liga, vagystė), reikalaudami pagalbos su investicijomis ar siūlydami pelningus sandorius. Jie taip pat gali prašyti jūsų asmeninės informacijos, tokios kaip banko sąskaitos duomenys, ar pateikti nuorodas į suklastotas svetaines.
Kaip apsisaugoti:
- Būkite atsargūs ir nepasitikėkite informacija, gauta iš nepažįstamų asmenų socialinėje medijoje, net jei jie apsimeta esą jūsų draugais ar pažįstamais.
- Jei gaunate netikėtą prašymą pinigų ar pagalbos, visada patikrinkite, ar tai tikrai tas asmuo, susisiekiant su juo kitu būdu – telefonu, el. paštu ar kita patikima komunikacijos priemone, kuri nėra socialinė medija.
- Nesidalinkite asmenine informacija viešai socialinėje medijoje.
- Atkreipkite dėmesį į profilio detalės – ar jis atrodo patikimas? Ar yra daug sekėjų ir įrašų?
- Ar kalbos stilius atitinka jūsų pažįstamo stilių? Praneškite apie įtartinas paskyras socialinės medijos platformai. Jei abejojate – geriau atsisakyti bendravimo nei tapti sukčiavimo auka.
Sukčiavimo būdai susiję su investicijomis
Sukčiai siūlo labai dideles ir nerealiai greitas investicijų grąžas (pvz., „uždirbkite 100% per mėnesį”), dažnai naudojant agresyvų marketingą ir spaudžiant priimti sprendimą greitai.
Jie gali apsimesti finansų specialistais, investuotojų klubais ar kriptovaliutų ekspertais. Sukčiai dažnai naudoja sudėtingą terminiją ir žada lengvus pinigus, siekdami pritraukti nepatyrusius investuotojus.
Po investicijos pinigai dingsta, o kontaktas su sukčiais nutrūksta.
Kaip apsisaugoti:
- Būkite atsargūs ir nepasitikėkite pernelyg gerais pasiūlymais, kurie skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa.
- Kruopščiai patikrinkite investicijų kompaniją ir jos reputaciją, ieškodami informacijos internete, įskaitant atsiliepimus ir vertinimus nepriklausomuose šaltiniuose.
- Patikrinkite, ar kompanija yra licencijuota ir reguliuojama atitinkamų institucijų.
- Niekuomet neinvestuokite pinigų, kurių negalite sau leisti prarasti.
- Konsultukitės su nepriklausomu ir patikimu finansų specialistu, prieš investuodami dideles pinigų sumas, ir gaukite profesionalią konsultaciją dėl investicijų strategijos.
- Neskubėkite priimti sprendimų ir nesileiskite spaudžiami priimti pasiūlymus iš karto. Jei abejojate – geriau atsisakykite investicijos.
Sukčiavimas apsimetant technikais
Sukčiai skambina ar rašo elektroninius laiškus apsimesdami technikos specialistais, dažnai iš vadinamųjų techninės pagalbos centrų, reikalaudami nuotolinės prieigos prie jūsų kompiuterio, telefono ar kitų įrenginių.
Jie gali teigti, kad aptiko problemų jūsų sistemoje, virusų ar kitų saugumo pažeidimų, ir siūlo savo „pagalbą” už tam tikrą mokestį. Gavę nuotolinę prieigą, sukčiai gali pavogti jūsų asmeninius duomenis, įdiegti kenkėjiškas programas ar net užblokuoti jūsų įrenginius, reikalaudami išpirkos.
Kaip apsisaugoti:
- Niekuomet neteikite nuotolinės prieigos prie savo kompiuterio, telefono ar kitų įrenginių nepažįstamiems asmenims, net jei jie apsimeta esą technikos specialistais.
- Jei gaunate įtartiną skambutį ar laišką, nutraukite pokalbį ar ištrinkite laišką, nesusisiekdami su skambinančiu ar rašančiu asmeniu.
- Susisiekite su savo interneto paslaugų teikėju, kompiuterių gamintoju ar kitais patikimais technikos specialistais, naudodami oficialius kontaktus, jei turite techninių problemų.
- Nepasitikite skambučiais ar laiškais, kurie reikalauja skubios pagalbos ar grasina neigiamomis pasekmėmis.
- Įsitikinkite, kad turite įdiegtas patikimas antivirusines programas ir reguliariai atnaujinkite savo programinę įrangą. Būkite atidūs ir kritiškai vertinkite visą gaunamą informaciją.
Bendri patarimai
Bendri patarimai, padedantys išvengti sukčiavimo, yra itin svarbūs. Šiandien sukčiai taiko išradingas apgaules, todėl budrumas ir kritinis mąstymas yra geriausia apsauga.
- Būkite budrūs. Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Atkreipkite dėmesį į bet kokius įtartinus ženklus, tokius kaip gramatikos klaidos, spaudimas priimti greitą sprendimą, pernelyg geros sąlygos, neaiškūs reikalavimai ar prašymai suteikti asmeninę informaciją.
- Patikrinkite informaciją. Prieš ką nors darydami, patikrinkite informaciją iš patikimų šaltinių. Tai gali būti oficialios valstybės institucijų, bankų ar kitų organizacijų interneto svetainės, nepriklausomi atsiliepimai ir vertinimų svetainės.
- Neskubėkite. Neskubėkite priimti sprendimų. Sukčiai dažnai naudoja spaudimą, reikalaudami greito atsakymo. Pasikalbėkite su draugais, šeima ar kitais patikimais asmenimis, jei abejojate. Pasikonsultuokite su specialistais, jei reikia, prieš priimdami svarbius finansinius sprendimus.
- Praneškite apie sukčiavimą. Jei tapote sukčiavimo auka, nedelsdami praneškite apie tai policijai ir savo bankui. Kuomet kuo greičiau pranešate apie įvykį, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti prarastus pinigus ar duomenis ir padėti užkirsti kelią kitiems tapti aukomis. Taip pat galite pranešti apie sukčiavimo bandymus atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms, kad jos galėtų imtis veiksmų.
Šių patarimų laikymasis padės sumažinti riziką tapti sukčiavimo auka. Būkite budrūs ir atsargūs, ir nepamirškite, kad apsauga nuo sukčiavimo yra bendra atsakomybė.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.