Lietuvoje lankosi garsus lenkų režisierius P. Łozińskis

Trečiadienio vakarą (29 d. 19 val.) su VDFF žiūrovais bendraus ir į jų klausimus atsakys lenkų dokumentinio kino virtuozu vadinamas režisierius Pawełas Łozińskis.

„Skalvijos“ kino centre jis pristatys savo naujausią filmą „Chemoterapija“ („Chemia“), jau pelniusį ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose dokumentikos festivaliuose. Daugiau nei 6 savaites Varšuvos ligoninės chemoterapijos skyriuje praleidęs režisierius filme įamžino vėžiu sergančiųjų monologus bei dialogus.

„Tiek nuostabių, stiprių ir įsimintinų žmonių nesutikau kurdamas nė vieną kitą filmą. Daug iš jų iškeliavo Anapilin, bet džiaugiuosi, kad turėjau galimybę juos pažinti. Lengva nebuvo. Mūsų situacija buvo dėkinga tuo, kad po filmavimo nuo ligos galėjome pabėgti namo. Mūsų herojai tokios galimybės neturėjo”, - sakė P. Łozińskis.

Mintis sukurti kolektyvinį vėžiu sergančiųjų portretą menininkui gimė, kad jis apsilankė dieniniame chemoterapijos skyriuje Varšuvoje, kur atlydėjo vėžiu sergančią motiną.

„Ta vieta man atrodė kupina kentėjimo, tamsos ir nuviltų žmonių. Bet pokalbiai, kuriuos ten išgirdau, turėjo nepaprastos jėgos. Net ir banaliausiuose pašnekesiuose apie maistą ar darbą buvo galima pajusti ligą, baimę, kančią, ir kartais – viltį. Nutikdavo ir taip, kad pokalbis tapdavo lūžiu: po jo filmo herojams palengvėdavo, tapdavo mažiau liūdna dėl ligos, jie sustiprėdavo. Noriu tikėti, kad tas gerumas jaučiamas ir filme”, - kalbėjo VDFF svečias.

Nacionalinėje Lodzės kino mokykloje studijavęs P. Łozińskis jau yra laimėjęs ne vieną prestižinį apdovanojimą Bornholmo, Paryžiaus, Leipcigo, Krokuvos kino festivaliuose. Jo filmai – tai subtilus ir kritiškas požiūris į šiuolaikinę Lenkijos visuomenę. Nors savo filmų herojams režisierius suteikia daug erdvės ir laiko, bet pastabus kameros žvilgsnis atskleidžia tikruosius jų poelgių ir minčių motyvus.

Tuo šiemet gali įsitikinti ir VDFF žiūrovai, kurie kviečiami apsilankyti P. Łozińskio filmų retrospektyvoje. Joje be naujausio režisieriaus darbo „Chemoterapija“ galima išvysti dar 8 režisieriaus filmus („Gimimo vieta“, „Ponia iš Ukrainos“, „Kac, kac, kac“, „Seserys“, „100 metų kino teatre“ ir kt.).

„Labai džiugu, kad šiemet VDFF festivalyje galime pristatyti P. Łozińskio kuriamą dokumentinį kiną, kurį žiūrėdama savo pirmuosius dokumentinius filmus kuria ir jaunoji režisierių karta. Kai jo vadovaujama kamera pradeda fiksuoti aplinkinį pasaulį, pradedi matyti dalykus, kurių anksčiau nepastebėdavai“, - tikina Sonata Žalneravičiūtė, viena iš festivalio organizatorių.

VDFF festivalyje viešintis P. Łozińskis taip pat pirmininkaus tarptautinei festivalio žiuri. Kartu su dokumentinio kino kūrėjais Galina Jevtušenko ir Roy Lekus jis išrinks 3 geriausius darbus iš konkursinės programos, kurioje varžosi po 4 Latvijos, Estijos ir Lietuvos juostas.

Visą VDFF programą galima rasti kino teatrų skyriuje.

Laikas.lt

dokumentinis kinas, lozinski, skalvija

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai