Lapkričio 22 d. atlikti tyrimai parodė, kad buvusi vienintelė Lietuvos šimpanzė ne tik serga hepatitu B, bet ir yra šio viruso nešiotoja, todėl galėjo užkrėsti šiuo virusu ne tik savo šeimininkus, bet ir vaikus, kurie Lietuvoje lankėsi cirke ar fotografavosi su ja. Medikai ragina kuo skubiau atlikti kraujo tyrimus dėl galimos infekcijos.
Kyla klausimas kiek žmonių nuo simpatiškosios ligonės galėjo užsikrėsti pavojinga infekcija? Juk daugelį metų buvęs jos šeimininkas N.Zobovas ne tik rengė pasirodymus didelei auditorijai, bet ir lankydavosi vaikų lopšeliuose – darželiuose.
Būtent ten, mažose įstaigų salėse, galėjo būti užkrėsta dešimtys ikimokyklinio amžiaus vaikų. Pasirodymo stebėti susirinkdavo iki šimto mažųjų, galėjusių laisvai glostyti bei apkabinti tuomet galbūt jau sirgusią šimpanzę. Kuo pavojingas toks kontaktas klausiame Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytojos Dalios Bliujienės.
Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius. Užsikrėsti taip pat galima per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis. Šį virusą taip pat gali perduoti mama savo kūdikiui nėštumo ir gimdymo metu. Neužsikrečiama per seiles čiaudint, kosint ar sveikinantis, tačiau infekcija lengvai plinta per pažeistą odą ar gleivinę.
Liga pasireiškia praėjus maždaug 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Svarbiausia, kad klinikiniai požymiai gali ir nepasirodyti – ligą įmanoma rasti tik nustačius biocheminius pokyčius kraujyje. Jei ir pasireiškia simptomai, juos sudėtinga atskirti nuo kitų ligų: tuomet ligonius vargina bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas, jaučiamas skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių bei odos pageltimas, nuovargis ir nemiga, padidėjęs prakaitavimas, nervingumas. Neatlikus detalių tyrimų liga negydoma ir ji tampa lėtine, žmogus, pats net to nežinodamas, gali užkrėsti aplinkinius.
Tuo ir pavojingiausias šis virusas, kad ligai progresuojant, hepatitas sukelia kepenų cirozę ir kepenų vėžį ar jų nepakankamumą. Maždaug 5- 10% suaugusiųjų ir 50 - 80% vaikų po simptomio ar besimptomio ūminio hepatito prasideda lėtinis hepatitas B. Kliniškai ši liga pasireikšia bendriniais simptomais: nuovargiu, apetito praradimu, karščiavimu, artralgijomis.
Tai lengvai nustatoma laboratorinių tyrimų pagalba. Atliekant kraujo tyrimą ieškoma hepatito B serologinių žymenų. Diagnozės patikslinimui atliekama kepenų biopsija bei histologinis tyrimas. Blogiausia, kad ir atrasta ši liga sunkiai pasiduoda gydymui.
Prieš šį virusą yra veiksmingi skiepai. Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt.priemonėmis. Medicinos darbuotojams būtina naudotis guminėmis pirštinėmis.
Jei buvo artimas kontaktas bei aplinkybės, kuriomis užsikrečiama hepatitu B, tuomet būtina atlikti tyrimus.
|
|
|
|
|
|
|
|