Artūras Tereškinas: „Tradicinę vyriškumo sampratą reikia griauti“

Martynas Gedvila
Eglės Navickaitės nuotr.

Apie šių laikų vyriškumą, lyčių vaidmenis ir visame pasaulyje vykstančių procesų įtaką jiems „Laikas.lt“ papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sociologas, vyriškumo, lyčių, seksualumo tyrinėtojas Artūras Tereškinas, kurio monografija „Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“ pasiūlė įdomų sociologinį požiūrį į stipriosios lyties gyvenimą.

Susitikimo pradžioje prof. A. Tereškinas papasakojo apie metaforines žaizdas – kančias, kurias tenka patirti Lietuvos vyrams. Pasak akademiko, vyrai, kaip ir moterys, mūsų šalyje kenčia dėl ekonominio nestabilumo, negali susikurti patogaus gyvenimo sąlygų: „Vyrai dėl to išgyvena labiau, kadangi mūsų šalyje vyro vaidmuo siejamas su ekonominiu lygmeniu, šeimos išlaikymu. O tokioje nestabilioje situacijoje nemažai daliai vyrų sunku susigyventi su tuo, kad jie nesugeba atlikti finansiškai sėkmingo šeimos maitintojo vaidmens. Manau, tai viena svarbiausių vyrų nepasitenkinimo savimi priežasčių Lietuvoje“, – teigė profesorius.

Šeimą išlaiko ir moterys

Sociologas šias problemas spręsti siūlo radikaliai: keisti visuomenės struktūrą, kurti saugią gerovės valstybę ir užtikrinti lyčių lygybę, be kurios neįmanoma išvengti neigiamų pasekmių. Trumpiau tariant, griauti tradicinę vyro ir moters vaidmenų sampratą. „Mūsų šalyje dirba abiejų lyčių atstovai, tačiau ekonominis vaidmuo kažkodėl labiau siejamas su vyrais. Jei įskiepytume suvokimą, kad šeimos maitintojai yra ir vyrai, ir moterys, dalį naštos būtų galima perkelti ir ant moters pečių“, – samprotavo A. Tereškinas.
Tačiau maskulinizmo studijų tyrinėtojas atkreipė dėmesį, kad dabar stiprioji lytis gana menkai dalyvauja šeimos gyvenime, didžiąją dalį jų darbų palikdama moterims: jos prižiūri vaikus, verda valgyti, tvarko namus ir t. t. Jie, tuo tarpu, tradiciškai prisiima buitinių prietaisų taisymo ir panašius darbus. Vaiko priežiūros atostogų išeina beveik vien moterys. Anot A. Tereškino, šią padėtį reikia keisti, ieškoti politinių priemonių, kurios padėtų pakeisti sustabarėjusias lyčių sampratas.

Pokyčiai jau vyksta. Pavyzdžiui, visuomenėje dominuojant vartotojiškumui, jau seniai nieko nestebina prekybos centre pirkinius šeimai renkantys vyrai. Tačiau viskas kinta pamažu. „Vartotojiškumo tyrėjai turėjo posakį „Vyrai gamina, moterys vartoja“. XX a. pr. tyrimai rodo, kad taip ir buvo, – iki pat amžiaus vidurio pagrindinės vartotojos buvo moterys. Padėtis keičiasi, tačiau vyrai vis dar dažniausiai perka ne maistą, o prabangos dalykus, automobilius, drabužius ir pan. Skirtis tarp lyčių, kaip vartotojų, išlieka: didžioji dalis reklamų orientuota į moteris, o vyrams lieka tik atskiri segmentai“, – dėstė pašnekovas. Nepaisant to, jis pridūrė, kad vyrų aktyvumas leidžia sakyti, jog jie, metaforiškai kalbant, „moteriškėja“ – veržiasi į sritį, kurioje tradiciškai dominavo mamos, močiutės, seserys, žmonos.

Feminizmas – vyrams į naudą

Sociologas priminė ir Vakarų šalyse aidėjusius kaltinimus, esą už moterų teises kovojantis feminizmo judėjimas vyrus pavertė antraeiliais, dėl to jie neva nebesuvokia, ką reiškia vyriškumas. Tačiau pats A. Tereškinas šios pozicijos nepalaiko.

„Čia kaltas ne feminizmas, o lyčių kaita apskritai. XX a. keitėsi tradicinė šeima ir lyčių vaidmenys – pavyzdžiui, dabar moterys lygiomis sąlygomis dalyvauja darbo rinkoje, todėl kinta požiūris į darbą, santykius su vyrais. Manau, kad feminizmas, kalbantis apie lygias lyčių galimybes ir teises, padeda vyrams geriau orientuotis šiuolaikiniame pasaulyje, kurti geresnius santykius su moterimis, suvokti, kad su silpnąja lytimi reikia dalintis galia, o ne grumtis“, – paaiškino akademikas. Kita vertus, jo teigimu, Lietuvoje feminizmo idėjos neįsigalėjusios, o lyčių lygybė išlieka tolimu siekiu, nes niekas nenori keistis: moterys dažnai nenori atiduoti vaikų priežiūros, vyrai nenori dalyvauti šeimos gyvenime ir pan.

Visgi net Lietuvoje ir jie, ir jos jau nebėra taip prisirišę prie nusistovėjusių normų – prie to prisidėjo ir visame pasaulyje išpopuliarėjęs internetas. „Internetinėje erdvėje galime prieiti prie galybės informacijos, kuri parodo, kad egzistuoja skirtingos normos, gyvenimo būdai. Tai išlaisvina, išklibina tradicijas, padeda suvokti, kad vyriškumas – lankstus, pragmatiškas, galintis keistis pagal situaciją, o tradiciniai orientyrai, tokie kaip sėkmė, fizinė stiprybė, politinė ar ekonominė galia, nebėra pagrindiniai vyriškumo ramsčiai. Tačiau tas klibinimas gan lėtas, laipsniškas, lokalus ir apima tik jaunesnę kartą“, – sakė A. Tereškinas.

Lietuviai griebiasi smurto

Vyriškumo studijų specialistas pasidalino ir savo požiūriu į šiuolaikiniam vyrui reikalingus bruožus. „Jis turėtų būti ne tik stiprus, ištvermingas, siekiantis kažko profesinėje veikloje, bet ir aktyvus šeimos gyvenime, besidalinantis namų ūkio darbais, jautrus, supratingas. Manau, pastarieji moterims paprastai priskiriami bruožai tiktų ir šiuolaikiniam vyrui. Negalima neatsižvelgti į tai, ko nori moterys, ką propaguoja moterų žurnalai“, – pasakojo profesorius.

Deja, Lietuvoje situacija kiek kitokia nei visame pasaulyje. Čia šių laikų vyrai vienu svarbiausių vyriškumo bruožų laiko smurtą, agresiją. „Dabartinė visuomenė nestabili, tad smurtas yra skatinamas tiek ekonomiškai, tiek psichologiškai. Vyriškumo tyrėjai sako, kad kai kuriose visuomenėse vyrai nebeturi kitų būdų patvirtinti savo vyriškumui, todėl griebiasi smurto, – tai akivaizdžiai matosi Lietuvoje“, – apie prastą stipriosios lyties padėtį mūsų šalyje priminė sociologas. Pasak jo, smurto paplitimą pas mus patvirtina ne tik žiniasklaidoje nuskambantys atvejai, bet ir atlikti moksliniai tyrimai.

Žvelgdamas į ateitį, A. Tereškinas dar kartą pabrėžė, kad pokyčiai ateina lėtai, ir lyčių skirtumai dar ilgai bus svarbūs. Jis norėtų tikėti, kad kažkada, po 20–30 metų, lytis nebebus esminis žmogų apibrėžiantis bruožas, tačiau dabartinės tendencijos rodo, kad taip greitai tai nebus pasiekta.

„Manau, kad dažnai lytis yra našta – bandome būti „tikrais“ vyrais ir moterimis, ir vis nesiseka. Jei lytis suvoktume kaip panašesnes, o ne skirtingas, būtų daug lengviau gyventi. Tie skirtumai jau nyksta – ir vartojime, ir darbo rinkoje, ir šeimos gyvenime. Štai Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje lyčių lygybė išties padeda vyrams ir moterims kurti gerokai kokybiškesnius gyvenimus“, – sakė VDU dėstytojas.