Amerikiečių lingvistas, Masačiusetso Technologijos instituto profesorius emeritas Noamas Chomsky (g. 1928 m.) nuo pat XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio laikomas bene pačiu nuosekliausiu ir griežčiausiu JAV užsienio politikos kritiku.
Aktyvią veiklą pradėjęs per Vietnamo karą, N. Chomsky šiandien tapo garsiu politiniu Amerikos disidentu ir kairiuoju intelektualu, be kurio įžvalgų neįsivaizduojama jokia rimtesnė globalaus pasaulio politikos analizė.
Tokios veiklos rezultatas šiandien yra nesuskaičiuojamos paskaitos ir pasisakymai, straipsniai, interviu ir daugiau nei 150 knygų, kuriose itin sistemingai ir nuodugniai kritikuojamas korporacinis kapitalizmas, didžiųjų pasaulio valstybių keliami karai, ekspansinė JAV užsienio bei vidaus politika. Pagrindinis N. Chomsky kritikos taikinys – JAV užsienio politikoje taikomi dvigubi standartai bei žmogaus teisių pažeidimai. Jo darbuose ypatingai pabrėžiama Amerikos dviveidystė, kada JAV tariamai propaguoja demokratiją ir tuo pačiu palaiko nedemokratinius bei autoritarinius režimus visame pasaulyje.
„Kitų knygų“ leidykla, 2006 m. išleidusi pirmąją N. Chomsky knygą („Tikslai ir vizijos“), neseniai pradžiugino antruoju šio autoriaus darbu – 2003 m. parašyta knyga „Hegemonija arba išlikimas: Amerikos siekis viešpatauti pasaulyje“ („Hegemony or Survival: America’s Quest for Global Dominance“). Fundamentalų analitinį darbą su daugybe išnašų, komentarų bei nuorodų į lietuvių kalbą išvertė Tomas Čiučelis.
N. Chomsky „Hegemonija arba išlikimas“ – tai akademiškai nuodugnus ir morališkai blaivinantis žvilgsnis į JAV užsienio politiką nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų. Nenuginčijamų faktų virtinė, sujungta geležine autoriaus logika, aiškiai parodo, kad XXI-ajame amžiuje Amerika tapo vienatine globalaus pasaulio hegemone, uzurpavusia visų kitų šalių teisę į savarankišką bei nepriklausomą politiką.
Kiekvieną teiginį, kiekvieną kaltinimą ir kiekvieną išvadą autorius pagrindžia kruopščiai ir įvertina vadovaudamasis daugiausia atsakomybės reikalaujančiu principu – teise kalbėti tiesą, kad ir kokia nepatogi bei skaudi ji būtų. Irako ir Afganistano okupacijos, nešvari ir kruvina kova dėl resursų, nuolatinis „pasaulio policininkės“ kišimasis į kitų šalių reikalus – štai svarbiausi šiuolaikinio pasaulio akcentai, kuriems N. Chomsky ir skiria didžiausią dėmesį savo knygoje.
Analizuodamas ir kritikuodamas hegemoninę JAV politiką, autorius kartu siūlo ir tam tikras išeitis. Bene svarbiausia jų – tikrosios demokratijos struktūrų kūrimas „iš apačios“. „Pasaulinė Amerikos hegemonija, visuomenės atomizacija, troškimas vartoti ir skolintis iškėlė rimtų socialinių, ekonominių ir kultūrinių problemų. Nėra tokių struktūrų, į kurias žmonės galėtų įsijungti ir pradėti organizuotis. Kuriant šias struktūras stebuklingo raktelio nėra. Tokias struktūras reikia kurti iš naujo. Kaip atsirado moterų judėjimas? Iš labai mažų grupelių. Labai mažos moterų grupelės smarkiai pakeitė mūsų šalį. Tas pat pasakytina ir apie pilietinių teisių judėjimą. Reikia kurti demokratinę visuomenę, kurioje politinius sprendimus lemtų žmonių valia“, – mano N. Chomsky.
Nepaisant išties legendinio populiarumo akademinėse kairiųjų aktyvistų ir viso pasaulio disidentų gretose, N. Chomsky niekad nesulaukė deramo populiariosios žiniasklaidos dėmesio. Kita vertus, toks dėsningumas tik akivaizdžiai patvirtina šio unikalaus intelektualo veiklos svarbą pasaulyje, kuriame didžiausi nusikaltimai vykdomi mojuojant taikos vėliava, o istorija seniai tapusi revizionizmo objektu.