Žiemos genėjimas užtikrina vešlesnį pavasario augimą. Daugiamečiai augalai puošia sodą visą sezoną, tačiau žiemos priežiūra – apkarpymas ramybės metu – apsaugo nuo kenkėjų, ligų ir suteikia sodui tvarkingą vaizdą. Siūlome ekspertų patarimus, kurie 12 daugiamečių augalų turėtų būti apgenėti žiemą.
Lantana
Lantana camara vilioja bites ir drugelius savo žiedų forma, spalvomis ir aromatu, todėl mėgstama auginti vazonuose. Kadangi Lietuvoje ji nėra atspari žiemai ir gali būti invazinė, auginant žemėje, žiemos genėjimas būtinas.
Lantanos genėjimas atliekamas vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, kai augalas ramybės būsenoje, pataria sodininkystės ekspertė Kathy Jentz. Visą augalą reikia nupjauti iki 6-10 centimetrų nuo žemės. Tai užtikrina gausesnį žydėjimą ir padeda kontroliuoti augalo augimą.
Lantana užauga iki 1,5 m aukščio ir pločio, tačiau genint lieka žemesnė. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, gerai drenuojamoje dirvoje.
Visterija
Vijokliniai augalai, ypač visterijos, sparčiai plečiasi ir reikalauja reguliarios priežiūros. Šie augalai džiugina nuostabiais levandų, baltų, rožinių ar mėlynų žiedais, tačiau dėl greito augimo svarbu juos nukreipti ir neleisti apraizgyti pastatų bei kitų nepageidaujamų objektų. Tinkamas genėjimas ne tik kontroliuoja visterijos plitimą, bet ir skatina gausesnį žydėjimą.
Reguliarus genėjimas padeda kontroliuoti visterijos augimą ir skatina gausiau žydėti. Kaip teigia ekspertė Jentz, geriausias laikas genėti azijines visterijas – žiema, kai augalas ilsisi, o lapai nukritę – tai leidžia geriau įvertinti ir pašalinti negyvas ar pažeistas šakas iki pat kamieno.
Vertikalius ūglius, viršijančius norimą aukštį, patariama apgenėti maždaug trečdaliu. Šonines šakas reikėtų sutrumpinti iki 2-3 pumpurų, nes iš jų pavasarį išaugs nauji ūgliai. Tačiau svarbu žinoti, kad kai kurių veislių, pavyzdžiui, amerikietiškos visterijos, genėjimas atliekamas pavasarį, iškart po žydėjimo.
Visterija gali užaugti daugiau nei 9 metrų ilgio ir pločio. Geriausiai auga saulėtoje arba pusiau saulėtoje vietoje, drėgnoje, šiek tiek rūgščioje dirvoje.
Dieninė lelija
Dieninės lelijos džiugina akį ryškiomis spalvomis ir žiedais, o jų dekoratyvi lapija puošia sodą net ir nežydinčioms. Žiema – tinkamas metas šiems augalams atlikti būtinas priežiūros procedūras.
Kraštovaizdžio dizainerė Jan Johnsen rekomenduoja dienines lelijas apkarpyti po pirmųjų šalnų, tačiau pabrėžia, kad svarbu palaukti, kol lapai pageltonuos, nes jie gamina energiją augalo augimui.
Laukite, kol dauguma dieninių lelijų lapų pageltonuos ir suminkštės – tai natūralus ženklas, kad laikas apkarpyti. Naudokite aštrias genėjimo žirkles, kad švariai nupjautumėte lapiją iki pat augalo pagrindo. Švarus pjūvis padeda išvengti ligų plitimo ir užtikrina sveiką augalo augimą pavasarį.
Dieninės lelijos užauga iki 60-120 cm aukščio ir 60-90 cm pločio. Geriausiai auga saulėtoje arba pusiau saulėtoje, gerai drenuojamoje dirvoje. Rekomenduojama pašalinti nuvytusius žiedus, kad skatintų žydėjimą ir išlaikytų augalo estetinę išvaizdą.
Melisa
Jei dar neapgenėjote savo melisos prieš žiemą, dabar laikas tai padaryti. Aukšti, ploni stiebai, kurie vasarą didžiuojasi savo ryškiais žiedais, iki tol išblunka iki trupančios rudos spalvos. Augalas, žinoma, vėl pradės augti pavasarį, tačiau jis augs iš žemės naujais ūgliais – nėra jokios priežasties palikti senus stiebus žiemai.
Bitinė melisa užauga iki 90 cm aukščio ir 20 cm pločio. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, drėgnoje, bet gerai drenuojamoje dirvoje. Reikia užtikrinti pakankamą drėkinimą, ypač sausros metu.
Katžolė
Katžolė, vasarą viliojanti daugybę apdulkintojų, žiemą reikalauja šiek tiek priežiūros. Kaip teigia sodininkystės specialistė Johnsen, po pirmųjų šalnų ar vėliau žiemą nudžiūvusią lapiją reikėtų apkarpyti iki 5-10 cm aukščio. Tai apsaugo augalą nuo žiemos šalnų ir ligų bei užtikrina vešlesnį augimą pavasarį.
Tinkama priežiūra užtikrins vešlų katžolės augimą, malonų aromatą ir gausų žydėjimą kitą sezoną.
Katžolė užauga iki maždaug 60 cm aukščio ir pločio. Geriausiai jaučiasi dalinai saulėtoje vietoje.
Banguotoji melsvė
Melsvės puošia sodą savo dekoratyvia lapija, suteikdamos struktūros ir balanso žydintiems augalams. Tačiau po vegetacijos sezono pabaigos šiems augalams būtina atlikti tam tikrą priežiūrą.
Melsvės – vienas svarbiausių daugiamečių augalų, kuriems reikalinga žiemos priežiūra, teigia Johnsen. Po pirmųjų šalnų pašalinkite senus, apdžiūvusius lapus, palikdami kelis centimetrus virš žemės. Tai būtina norint išvengti šliužų žiemojimo ir apsaugoti jaunus pavasarinius ūglius.
Be to, senos melsvės lapijos gali tapti graužikų, pavyzdžiui, pelių, žiemojimo vieta. Tai gali pakenkti augalui, nes graužikai gali pažeisti melsvės šaknis.
Melsvės užauga iki 30-60 cm aukščio ir pločio, nors kai kurios veislės gali būti ir didesnės. Joms tinkamiausia vieta – dalinis arba pilnas pavėsis, drėgna dirva.
Gludas
Gludas (kartais vadinamas žvaigždūne) – atsparus ir lengvai auginamas daugiametis augalas, žydintis aukštomis, ramunėlėms panašiomis gėlėmis. Kadangi senesni lapai žiemą apsaugo augalo šerdį nuo šalčio, gludo genėjimas turėtų būti atliekamas tik pavasario pradžioje.
Gludas užauga 60–120 cm aukščio, kartais netgi aukštesnis. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, gerai drenuojamoje, net smėlingoje dirvoje.
Vilkdalgis
Jei mėgstate augalus, kurie skleidžia didelius, prabangius žiedus, jums bus lengva įsimylėti vilkdalgius. Vilkdalgiai būna įvairių stulbinamų spalvų, o nusileidę žiedlapiai papuošti raukšlėtais kraštais. Tinkama priežiūra ramybės periodu padeda apsaugoti vilkdalges nuo ligų ir kenkėjų, užtikrinant jų sveikatą.
Johnsen rekomenduoja apkarpyti vilkdalgių lapus iki 15 cm vėlyvą rudenį arba žiemą, kad būtų išvengta kenkėjų ir grybinių ligų žiemojimo.
Bijūnas
Dėl didelių, ryškių žiedų bijūnai – nepakeičiami bet kurio gėlininko sode. Po vegetacijos sezono būtina pašalinti nuvytusius žiedus ir lapus. Tai geriausia daryti rudenį, tačiau prireikus galima ir žiemą, tačiau kuo greičiau. Laiku atlikta priežiūra užtikrina augalo sveikatą ir gausesnį žydėjimą kitais metais.
Bijūnų apkarpymas – itin svarbi daugiamečių augalų priežiūros dalis, pabrėžia Jentz. Nudžiūvusią ir miltlige pažeistą lapiją būtina pašalinti vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį. Pažeistas augalo dalis rekomenduojama sunaikinti, o ne kompostuoti, kad būtų išvengta ligų plitimo. Tai užtikrina sveiką bijūnų augimą ir gausų žydėjimą kitais metais.
Bijūnai užauga maždaug iki 90 cm aukščio ir pločio. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, gerai drenuojamoje dirvoje, reikalauja vidutinio laistymo.
Ramunė
Ramunės – ne tik žavios laukinės gėlės, bet ir puikus sodo augalas. Po šalnų nuvytusią lapiją patartina apkarpyti, paliekant kelis centimetrus stiebo virš žemės. Tai skatina naują augimą ir padeda išlaikyti augalo sveikatą.
Ramunės užauga iki apie 40 cm aukščio ir 30 cm pločio, geriausiai auga saulėtoje vietoje, gerai drenuojamoje dirvoje.
Paprastasis sinavadas
Sinavadas (Aquilegia) žavi kabančiais ar stačiais žiedais, siūlydamas platų spalvų pasirinkimą. Šie atsparūs daugiamečiai augalai kasmet džiugina savo unikaliu varpelio formos žiedų grožiu. Žiemą apkarpykite juos beveik iki žemės ir, norėdami apsaugoti nuo šalčio, galite papildomai užberti mulčio.
Sinavadas užauga iki maždaug 60 cm aukščio ir 30 cm pločio. Priklausomai nuo veislės, geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje, gerai drenuojamoje dirvoje.
Kraujažolė
Kraujažolę lengva auginti, ji gana gerai pakenčia sausą orą ir reikalauja minimaliai pastangų iš sodininko pusės. Kaip ir daugelį kitų žydinčių daugiamečių augalų, paprastąją kraujažolę (Achillea millefolium) rudenį ar žiemos pradžioje naudinga apgenėti, kad būtų daugiau vietos naujam augimui pavasarį.
Suaugusi kraujažolė pasiekia 60–90 cm aukštį ir 60 cm plotį. Jai reikia saulėtos vietos ir gerai drenuojamos dirvos, kuri neturi būti pernelyg drėgna.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis:
https://www.marthastewart.com/