Šizofrenija – sudėtinga psichikos liga, veikianti mąstymą, emocijas ir elgesį. Deja, visuomenėje apie ją sklando daug klaidingų įsitikinimų, todėl svarbu kalbėti atvirai ir paneigti mitus. Straipsnyje pateiksime keletą faktų, padėsiančių geriau suprasti šią ligą.
Šizofrenija – tai daugiau nei haliucinacijos ir paranoja
Šizofrenija – tai kur kas daugiau nei tik haliucinacijos ir paranoja, kaip dažnai klaidingai įsivaizduojama. Realus šios ligos paveikslas yra daug sudėtingesnis ir apima platų simptomų spektrą, kuriuos geresniam supratimui galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas.
Pirmiausia, teigiami simptomai – tai nauji, anksčiau nebūdingi elgesio ir mąstymo pokyčiai. Jie apima haliucinacijas (pvz., balsų girdėjimą ar vaizdinius), klaidingus įsitikinimus (deliuzija), dezorganizuotos kalbos ir elgesio epizodus.
Antra, šizofrenijai būdingi neigiami simptomai, pasireiškiantys kaip funkcijų praradimas ar sumažėjimas. Tai gali būti emocinis atbukimas, sumažėjęs kalbėjimasis, socialinis atsiskyrimas, iniciatyvos stoka ir sumažėjęs malonumas iš anksčiau mėgstamų veiklų.
Galiausiai, šizofrenija gali sukelti kognityvinius sutrikimus, tokius kaip dėmesio koncentracijos problemos, atminties sutrikimai ir sumažėjusios vykdomosios funkcijos (planavimas, sprendimų priėmimas). Svarbu suprasti, kad šių simptomų sunkumas ir derinys labai skiriasi kiekvienam sergančiajam.
Genetika ir aplinka: sudėtingas šizofrenijos derinys
Šizofrenijos atsiradimas yra sudėtingas procesas, kuriame svarbų vaidmenį vaidina tiek genetinė predispozicija, tiek aplinkos veiksniai. Tyrimai, publikuoti žurnale „The Lancet Psychiatry“, rodo, kad genetinis polinkis žymiai padidina riziką susirgti šizofrenija – kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad iki 80% ligos rizikos yra lemiama genetinių veiksnių.
Tačiau genai nėra vienintelis veiksnys; ligos išsivystymas priklauso ir nuo sudėtingos genų bei aplinkos sąveikos. Pastarosios įtaka, pavyzdžiui, infekcijos nėštumo metu, ankstyvos vaikystės traumos ar didelis stresas, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo, veikiant jau esamą genetinį polinkį.
Ankstyva diagnostika ir gydymas: kelias į geresnę gyvenimo kokybę
Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs norint sumažinti ligos simptomų poveikį ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šis gydymas dažnai apima antipsichotikus, kurie padeda kontroliuoti teigiamus simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir deliuzija, taip pat ir kitus vaistus, kurie gali būti reikalingi priklausomai nuo individualių poreikių.
Psichologinė terapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda įgyti įgūdžių, kaip valdyti simptomus ir spręsti kasdienius sunkumus. Tyrimai, pavyzdžiui, tie, kurie publikuoti „Schizophrenia Bulletin” žurnale, rodo, kad intensyvi ir ankstyva intervencija, apimanti ir vaistus, ir psichologinę pagalbą, yra itin veiksminga siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui ir pagerinti ilgalaikę prognozę, įskaitant socialinę adaptaciją ir gyvenimo kokybę.
Įdomūs faktai apie šizofreniją
Šizofrenija apgaubta daugybės mitų ir klaidingų supratimų, todėl svarbu išsklaidyti kai kurias dažniausiai pasitaikančias klaidas. Kai kurie įdomūs faktai gali padėti geriau suprasti šią sudėtingą ligą ir paneigti plačiai paplitusius mitus.
- Šizofrenija nėra suskaidyta asmenybė. Šis klaidingas supratimas dažnai kyla dėl pavadinimo panašumo į disociatyvią tapatybės sutrikimą. Šizofrenija yra psichikos liga, o ne asmenybės sutrikimas.
- Šizofrenija nėra užkrečiama. Ši liga nėra perduodama per kontaktą ar orą.
- Šizofrenija gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Nors dažniausiai pasireiškia paauglystėje ar jaunystėje, šizofrenija gali prasidėti ir vėliau.
- Šizofrenija nėra išgydoma, bet ją galima valdyti. Nors nėra vaistų, kurie visiškai išgydytų šizofreniją, tinkamas gydymas ir palaikymas gali padėti gerokai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Žmonės, sergantys šizofrenija, turi skirtingus poreikius. Kiekvieno žmogaus patirtis su šia liga yra individuali, todėl svarbus individualizuotas požiūris į gydymą ir palaikymą.
- Kūrybiškumo ir šizofrenijos ryšys. Kai kurie tyrimai rodo galimą ryšį tarp šizofrenijos ir padidėjusio kūrybiškumo lygio. Tačiau šis ryšys nėra visiškai suprantamas.
Šizofrenija nėra nuosprendis
Svarbu suprasti, kad šizofrenija nėra mirtina liga; tai lėtinė liga, kurią galima valdyti tinkamu gydymu ir palaikymu. Daugelis žmonių, sergančių šizofrenija, gyvena pilnavertį ir prasmingą gyvenimą, dirba, kuria šeimas ir aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime.
Tinkamas gydymas, reguliarūs vizitai pas specialistus ir stiprus socialinis tinklas yra labai svarbūs siekiant geros savijautos ir gyvenimo kokybės. Labai svarbu kovoti su stigmatizacija ir skatinti visuomenės supratimą bei toleranciją, nes neigiamas požiūris gali būti didelė kliūtis siekiant pilnavertės integracijos į visuomenę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.