Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius ir pavojus, tačiau ilgalaikis ar lėtinis stresas gali turėti neigiamos įtakos mūsų fizinei ir psichikos sveikatai. Nors kiekvienas žmogus reaguoja į stresą skirtingai, dažniausiai streso poveikis paveikia kelias pagrindines organizmo sistemas, sukeldamas įvairius simptomus, nuo galvos skausmų iki virškinimo problemų. Suprasti, kaip stresas veikia mūsų kūną, ir žinoti, kaip su juo susidoroti, yra esminiai žingsniai siekiant geresnės sveikatos ir gerovės.
Streso poveikis organizmui
Centrinė nervų sistema
Stresas pirmiausia paveikia mūsų nervų sistemą, sukeliančią įvairias reakcijas, tokias kaip galvos skausmai, įskaitant migreną, bei depresiją. Daugelis tyrimų rodo, kad stresas gali sukelti miego sutrikimus, tokius kaip nemiga, nes aktyvuojami mūsų miego ciklą trikdantys streso hormonai. Tai gali vesti prie nuovargio ir nuolatinio nuotaikos svyravimo.
Imuninė sistema
Stresas gali slopinti imuninę sistemą, padidindamas kūno pažeidžiamumą infekcijoms ir ligoms. Lėtinis stresas sukelia uždegimus, kurie ilgainiui gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų ar kitų sveikatos problemų, tokių kaip aterosklerozė.
Virškinimo sistema
Stresas taip pat daro įtaką mūsų virškinimo sistemai, sukeldamas įvairius sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas, rėmuo ir net skrandžio opos. Streso metu gali sutrikti virškinimo proceso efektyvumas, sumažėti maisto įsisavinimas ir padidėti žarnyno pralaidumas, kas gali sukelti papildomų sveikatos problemų.
Širdies ir kraujagyslių sistema
Aktyvuojant streso reakciją, širdies susitraukimai ir kraujospūdis padidėja, pasirengiant kovoti su iššūkiais. Ilgalaikis stresas gali sukelti nuolatinį aukštą kraujospūdį, širdies smūgį arba insultą, nes širdis ir kraujagyslės nuolat yra įtampoje.
Endokrininė sistema
Stresas taip pat veikia hormonų pusiausvyrą organizme. Kortizolis ir adrenalinas, kurie išsiskiria streso metu, gali sutrikdyti insulino funkciją, dėl ko gali padidėti pilvo riebalų kiekis ir pablogėti medžiagų apykaita, o žmonės su nutukimu gali būti ypač jautrūs streso poveikiui.
Lėtinio streso komplikacijos
Nuolatinio streso poveikis gali sukelti struktūrinius pokyčius smegenyse, pavyzdžiui, sumažinti smegenų masę, kas gali turėti įtakos atminčiai, kognityvinėms funkcijoms ir mokymuisi. Tokie pokyčiai smegenyse, kartu su padidėjusiu kortizolio kiekiu, gali sutrikdyti neuronų bendravimą.
Streso valdymo strategijos
Norint sušvelninti streso poveikį organizmui, svarbu taikyti įvairias streso mažinimo strategijas. Tai gali apimti tiek fizinį, tiek emocinį poilsį, taip pat elgesio pokyčius, kurie padeda gerinti sveikatą.
Fizinis aktyvumas ir tinkama mityba gali padėti sumažinti streso lygį, skatindami endorfinų gamybą ir stiprindami imuninę sistemą. Be to, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos, kurios apima meditaciją, kūno skenavimą ir lengvus jogos pratimus, taip pat gali padėti žmonėms geriau valdyti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Be to, kai kuriems žmonėms gali prireikti specializuotos pagalbos, jei stresas sukelia psichologinių ar fizinių komplikacijų, tokių kaip depresija ar nemiga.
Stresas gali turėti įvairių neigiamų pasekmių mūsų organizmui, tačiau, įvaldžius tinkamus streso valdymo metodus ir skiriant dėmesį savijautai, galima žymiai sumažinti jo poveikį. Pasirūpinus savo fizine ir emocine sveikata, galime geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais ir išlaikyti sveiką gyvenimo balansą.
Šaltinis: https://www.medicalnewstoday.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.