archeologija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkas doc. dr. Vytenis Almonaitis Lietuvoje padarė naują atradimą – šiemet minint Piliakalnių metus, šalyje surastas mažiausiai 750 metų amžiaus piliakalnis, istoriškai ypatingas tuo, jog atskleidė ir anksčiau neatrastos gyvenvietės bei pilies vietą.
2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams – Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k. Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.
Mūsų praeitis nuolat naikinama. Tuo užsiima kraugeriški šventyklų vagys Indijoje, bažnyčių plėšikai Bolivijoje, šimtus narių vienijančios kapų grobstytojų gaujos Kinijoje. Senienų grobstymo mastą sunku apskaičiuoti. Tačiau palydovinės nuotraukos, poėmiai ir vietos liudininkų parodymai leidžia daryti prielaidą, kad prekyba vogtais radiniais klesti visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad Egipte didelės žalos padaryta ketvirtadaliui iš 1100 žinomų archeologinių radaviečių. Jei niokojimo tempas nesulėtės, iki 2040 m. Egipte bus rimtai pažeistos visos žinomos radavietės, – liūdnomis naujienomis dalinamasi žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio numeryje.
Statybų bumas Londone archeologams atvėrė galimybę pažvelgti į tolimą vienos seniausių Europos sostinių praeitį. Kasant metro liniją iš žemės ištraukti tūkstančiai radinių liudija miesto istoriją nuo akmens amžiaus iki šių dienų ir jau dabar pelnytai vadinami vienu didžiausių lobių.
Eldoradas, Atlantida, dingęs Z miestas – legendos apie šias vietas nuo seno vilioja tyrinėtojus į atokiausius Žemės kampelius. Dažniausiai iš tokių kelionių jie grįžta tuščiomis rankomis, tačiau kartais beieškant legendos atrandama kai kas tikra. Taip nutiko ir tyrėjų komandai, žvalgiusiai Hondūro džiungles, kurios vos nepareikalavo keleto jų gyvybių. Kaip jiems pavyko atrasti senovinio miesto griuvėsius ir, ar tai yra legendinis Baltasis miestas, skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ spalio mėnesio numeryje.
Nauji radiniai, naujos teorijos ir genetiniai atradimai radikaliai keičia supratimą apie pirmuosius amerikiečius. Ką slepia iki šiol neatskleista žmonių apsigyvenimo Amerikoje paslaptis ir tai, kaip atrodė ir kokie buvo pirmieji amerikiečiai, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
Atrodytų, kad šiais laikais archeologai Europoje randa tik monetas, šukes, ar miestų liekanas. Tačiau austrų archeologai neseniai padarė ganėtinai įdomesnį atradimą, kai atsitiktinai aptiko viduramžių laikų moteriškus apatinius drabužius. Mokslinė bei mados bendruomenė buvo šokiruota, kadangi ilgą laiką buvo galvota, kad liemenėlės bei moteriškos kelnaitės pradėtos siūti tik 18-ame amžiuje.
Archeologai Atakamos dykumoje (Čilė) netikėtai atkasė ištisas priešistorinių banginių kapinės. Keisčiausia, kad fosilijos itin gerai išsilaikiusios, tačiau neaptikta jokių vandens pėdsakų.
Neseniai atlikti fosilijų DNR tyrimai įrodė, kad kažkada Europoje tikrai egzistavo leopardiniai arkliai. Toks atradimas pakeitė požiūrį į urvinį meną – pasirodo, tai buvo ne tik abstraktūs simboliai, o konkretūs objektai.
XIII-ajame tarptautiniame eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ pamatysite kauladirbių, senosios medicinos, stiklo karoliukų, kalvystės meistrus, odininkus ir kitus vietinius bei užsienio amatininkus.