didzioji britanija
Neįprastai šilti orai, vyraujantys besibaigiančiais metais Didžiojoje Britanijoje, sujaukė įprastą ritmą gamtoje – čia ir dabar, gruodžio pabaigoje, toliau noksta gervuogės, o ant lapus numetusių šakų iki šiol noksta obuoliai. Pasak gamtininkų, Jungtinę Karalystę 2011 metais „dukart buvo aplankęs pavasaris”, o štai vasaros čia, galima sakyti, nebuvo.
2010 m. gruodis, ekspertų nuomone, tapo šaliai vienu šalčiausių per visą istoriją, tačiau jau 2011 m. vasarį čia atsirado pirmųjų pavasario požymių. 2011 m. pavasaris tapo ankstyviausiu šalyje per visą šimtmetį, čia kai kurie augalai pražydo 3-4 savaitėmis anksčiau nei įprastai, teigė specialistai.
Toks ankstyvas ir šiltas pavasaris Didžiosios Britanijos salose darė pastebimą poveikį vietos faunos gyvenimo ritmui. Susiklosčiusios oro sąlygos buvo idealios daugeliui jos atstovų – ilgasnukių ruonių, paukščių avocečių, drugelių, kamanių ir bičių – dauginimuisi. Išimtį sudarė tik varlės, rupūžės ir tritonai – dėl tvenkinių nusekimo.
Tokie orai palankiai atsiliepė ir rudens derliui – obuolių, slyvų, gudobelių, sako britų gamtininkai.
Priešingai, šalta 2011 m. vasara priminė rudenį – kai kurių medžių lapai pakeitė spalvą ir ėmė kristi jau liepos pabaigoje. Tai galėjo neigiamai atsiliepti vabzdžiams, tačiau juos tikra ta žodžio prasme atgaivino šiltas ruduo. Orams netgi pavyko „apgauti” kai kurias floros rūšis, kurios „atgijo tarsi sulaukusios pavasario” – gudobelės, obuoliai toliau noksta ir Naujųjų metų išvakarėse.
Per savo gyvenimą vidutinis britas iš viso 336 dienas praleidžia priešais televizijos ekraną žiūrėdamas „muilo operas”. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad 55 proc. šalies gyventojų (apie 34 mln. žmonių) bent kartą per savaitę randa laiko vienai dviem mėgstamos „muilo operos” serijoms.
Tuo tarpu beveik ketvirtadalis apklaustų vyrų tvirtina, kad leisti laiką prie televizoriaus ekrano jiems patinka labiau nei kalbėtis su žmona ar žaisti su vaikais. 15 proc. bričių taip pat labiau patinka dalytis pramanytais filmų veikėjų išgyvenimais televizijos ekrane nei bendrauti su sutuoktiniais.
Tuo tarpu daugiau nei 25 proc. moterų, gyvenančių Jungtinės Karalystės teritorijoje, „muilo operoms” skiria po 3-4 valandas per savaitę.
Būtent Didžiojoje Britanijoje nuo 1960 m. transliuojamas ilgiausias per visą televizijos istoriją serialas „Coronation Street”, jau parodyta per 7 tūkst. šio filmo serijų. Kitas labai populiarus televizijos serialas – „EastEnders”, pradėtas rodyti 1985 metais.
Donata Marčiulionytė visai neseniai pradėjo krimsti mokslus Anglijoje, Royal Holloway universitete. Štai, jos pamąstymai apie Anglijos švietimo sistemą, kultūrų skirtumus ir studentišką gyvenimą. Donata Marčiulionytė visai neseniai pradėjo krimsti mokslus Anglijoje, Royal Holloway universitete. Štai jos pamąstymai apie Anglijos švietimo sistemą, kultūrų skirtumus ir studentišką gyvenimą.
Visi žino, kad baigti mokyklą ir įstoti į universitetą nėra taip lengva, kaip atrodo. Sunku priprasti prie visiškai kitokios mokymo sistemos, kai nebėra mamų ir tėčių vaidmenį įkūnijančių mokytojų, kurie visada primena (arba nurodo), ką tau reikia padaryti.
Niekas nebeverčia mokytis, viskas priklauso nuo tavęs. Dar sunkiau baigus mokyklą ir niekada negyvenus savarankiškai, išvažiuoti mokytis į užsienį.
Aš, kaip ir daugelis lietuvių, pasirinkau mokslą Anglijoje. Anksčiau, jei pasakydavai, kad mokaisi Londone, žmonės išpūsdavo akis ir galvodavo, jog esi kažkuo ypatingas, dabar tai tapo taip pat kasdieniška, kaip įstoti į bet kurį Lietuvos universitetą. Stojau į Angliją ne dėl to, kad manau, jog Lietuvoje nėra perspektyvų, bet dėl to, kad Anglija, deja, turėjo man daugiau ką pasiūlyti nei Lietuva. Universitetas, kurį pasirinkau – Royal Holloway, skamba labai prestižiškai, bet žinant, kad Anglijoje net ir paštas vadinasi karališkuoju paštu, to išskirti labai nereikėtų. Keista, kad mano universitete lietuvių populiacija bene mažiausia iš visų užsieniečių. Džiaugiuosi dėl to, nes tikrai galiu pajusti, ką reiškia mokytis užsienyje, o ne gyventi Londone ir visą laiką būti apsuptai lietuvių, o angliškai kalbėti tik tada, kai perki pieną.
Anglijos mokymo sistemai neturiu priekaištų – Lietuva daug ko galėtų pasimokyti. Studentai nėra labai spaudžiami, bet tuo pačiu ir neleidžiama pamiršti, kad tai mokymosi įstaiga, kai didžiąją dalį mokymosi turi atlikti savarankiškai, kas kartais sukelia problemų, pripratus prie mokyklos sistemos. Paskaitos, jų manymu, yra tik įrankiai, padedantys eiti teisingu keliu. Ir tai tiesa, per paskaitas Anglijoje nelabai ką išmoksi – tai dažniausiai būna tik apibendrinimas to, ką mokeisi namie ir įžanga į tai, ką mokysiesi toliau. Nežinau, ar tai gerai, ar ne, tik žinai, kad daugumai studentų tai veikia. Galbūt kai kurie gali piktintis, kam tada iš viso švaistyti laiką ir eiti į paskaitas, kurios nieko neišmoko, bet be jų nežinosi, kokios informacijos ieškoti.
Turbūt kiekviename Anglijos universitete apstu užsieniečių. Royal Holloway didžiausią dalį užsieniečių sudaro azijiečiai. Gal ir juokingas faktas yra tas, kad jie atvažiuoja į universitetą didžiulėmis grupėmis ir visuomet vaikšto kartu. Manau, kad net negirdėjau azijiečio kalbant angliškai, jie visą laiką bendrauja savo kalba ir net nesistengia susipažinti su kitos tautybės žmonėmis. Jų tiek daug, kad universitetas yra priverstas kiekvieną antradienį rengti kinietiškų, japoniškų ir korėjietiškų produktų turgų, kurių poreikis – milžiniškas. Smagu, kad universitetas labai rūpinasi tuo, kad studentai iš užsienio susirastų draugų ir nesijaustų vieniši. Vienas iš būdų – international student welcome party, kurio metu pastebėjau, kad toli gražu ne visi užsieniečiai nori susirasti draugų. Pavyzdžiui, studentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų net nesivargina su kuo nors pažindintis, bet vis tiek eina į tokius vakarėlius, kurių tikslas ir yra susipažinti!
Viena studentė lenkė, kuri čia mokosi 3 metus. pasakė tokius žodžius: „Nesvarbu, kokie britai būtų paslaugūs ir draugiški, vis tiek mes, rytų europiečiai, jiems atrodom prastesni, dėl ko – nežinau, bet taip jau čia yra.“ Ir aš taip pat pradedu tai pastebėti. Rytų europiečiai dažniausiai ir bendrauja su to paties krašto žmonėmis, ne dėl to, kad jie atrodo jiems mielesni, bet dėl to, kad britai yra labai įtakoti stereotipų. Žinoma, ne visi jie tokie, bet tikrai labai sunku suprasti, kada britas kalba su tavimi nuoširdžiai, o kada, tiesiog mandagiai.
Kaip ir sakiau, lietuvių mano universitete nedaug, viso labo apie 30 studentų, todėl žmonės labai nustemba, kai pasakai, kad esi iš Lietuvos. Dažniausiai dėl to, kad nežino, kas ta Lietuva ir kur ji yra, bet kartais ir dėl to, kad tai jiems būna labai netikėta. Prie pagrindinio savo dalyko studijuoju dar ir italų kalbą ir italų dėstytoja net nežinojo, kaip itališkai pasakyti „lietuvė“, nes tiesiog niekada neturėjo lietuvių studentų ir jai to daryti niekada neteko.
Buvau labai nustebusi, kai sužinojau, jog universitetas turi 3 klubus ir porą barų. Norint pasilinksminti net nereikia išeiti iš universiteto – viskas vienoje vietoje. Organizuojami vakarėliai netgi labai geri ir kokybiški. Labai smagu tai, kad universitetas turi absoliučiai viską, ko gali prireikti studentui: parduotuves, knygyną, kavines, bibliotekas, barus ir klubus. Šiuo atžvilgiu Anglijos universitetai nustelbia lietuviškuosius.
Būti užsieniečiu Anglijoje tikrai labai įdomu. Kultūra visiškai skiriasi nuo to, prie ko esame pripratę, bet tai ir yra įdomiausia dalis. Turėti galimybę bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, klausytis paskaitų švaria britų kalba, pačiam kalbėti kita kalba yra vienas iš geriausių dalykų, kas gali nutikti gyvenime.
Donata Marčiulionytė
Didžiosios Britanijos sostinės neaplenkė didžiausi per kelis dešimtmečius šalyje vykstantys neramumai ir riaušininkų išpuoliai. Ramūs Londono gyventojai šiems įvykiams taip pat neliko abejingi – pradėta pasipriešinimo akcija „Išsišluok“.
Su prancūzų batų dizainerio Christiano Louboutino sukurtais aukštakulniais žurnalams dažnai pozuoja Victoria Beckham arba Coleen Rooney. Tačiau ar įsivaizduojate šias dvi damas pasipuošusias naujausiu 47-rių metų dizainerio kūriniu – aukštakulniais bateliais, kurių stiletai nuo žemės moterį „pakelia“ net 20,32 cm?!
Vienas iš keturių Didžiosios Britanijos pradinėse mokyklose besimokančių vaikų yra iš etninių mažumų šeimų – o tai net puse milijono dagiau nei 1997 m. Esama net mokyklų, kur pradinėse klasėse mokosi vos 8 proc. baltaodžių pagal kilmę britų vaikų.
Didžiojoje Britanijoje sparčiai didėja skaičius žmonių, kurie į ligoninę pakliūna dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių ligų. Pirmą kartą tokių žmonių skaičius viršijo milijoną, skelbia Nacionalinis sveikatos apsaugos informacijos centras. Per pastaruosius dvejus metus tokių žmonių padaugėjo 12 proc.
Centro parengtoje ataskaitoje pateikiami duomenys apie kepenų ligas, psichikos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu, traumas ir nelaimingus atsitikimus. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministerija ketina šių metų rudenį skelbti naują antialkoholinę strategiją.
Remiantis statistika, 2009–2010 metais į ligoninę dėl su alkoholio vartojimu susijusių problemų buvo paguldyta 1,057 mln. žmonių. 2008–2009 metais tokių žmonių buvo 945 500, o 2002–2003 metais – 510 800.
Verta paminėti, kad du trečdalius į ligoninę patekusių žmonių sudarė vyrai, ši dalis vis didėja ir, anot labdaros organizacijų, iki 2015 metų gali pasiekti pusantro milijono. Tokių ligonių gydymas valstybei per metus kainuoja 3,7 mlrd. svarų sterlingų.
Tačiau itin didelį ekspertų susirūpinimą skatina tai, kad alkoholizmas sparčiai plinta tarp jaunų moterų. Remiantis neseniai paskelbtais duomenimis, Anglijoje ir Velse maždaug 30 proc. moterų, jaunesnių nei 30 metų, kepenys yra padidėjusios, o tai vienas iš piktnaudžiavimo alkoholiu simptomų.
Pasaulis nekantriai laukia šį penktadienį vyksiančių princo Williamo ir jo sužadėtinės Kate Middleton karališkųjų vestuvių. Apie tai, ką anglams reiškia karališkoji šeima, ar tikrai būsimoji princesė yra „paprasta mergaitė“ ir kodėl daugelis nori, kad šios vestuvės žibėtų deimantais, kalbame su daugelį metų žurnalistu Didžiojoje Britanijoje dirbančiu ir knygų „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį”, „Kelionių istorijos” ir „Prijaukintoji Anglija” autoriumi Andriumi Užkalniu.
Didžiojoje Britanijoje vėl sparčiai populiarėja Kijevo kotletai, kurie šalyje buvo itin mėgstami 1980-aisiais. Kaip rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“, tada net pats patiekalo pavadinimas britams asocijavosi su carine Rusija, o iš kotleto tekantis žolelėmis ir česnakais pagardintas sviestas siejosi su žemynine elegancija, kurios taip trūko Britanijoje žiemą.
Vienu metu Kijevo kotletai net buvo įtraukti į Nacionalinio statistikos biuro sudaromą pagrindinių prekių krepšelį, kuris naudojamas infliacijai skaičiuoti. Tačiau greitai Kijevo kotletų mada praėjo ir jie netgi tapo pajuokos objektu, niekinamu patiekalu, kurį neva valgo tik skonio neturintys žmonės.
O dabar Jungtinėje Karalystėje skelbiama apie Kijevo kotleto „renesansą“. Mažmeninės prekybos tinklas „Marks & Spencer“, kuris pirmas ir pradėjo pardavinėti šiuos kotletus Britanijoje, skelbia, kad jų pardavimai pernai šoktelėjo 25 proc. „Tesco“ – didžiausias Britanijos mažmeninės prekybos tinklas – praneša apie 20 proc. prieaugį.
Ekspertai teigia, kad Kijevo kotletų populiarumą gaivina žmonių nenoras finansinio nuosmukio metu išlaidauti maistui, bei nostalgija, siejama su vaikystėje mėgtu patiekalu.
„Pastebėjome precedento neturintį senųjų patiekalų populiarumo padidėjimą, nes žmonės vėl ima mėgautis patiekalais, kuriuos mėgo vaikystėje. Kijevo kotletai išlieka perkamiausiu produktu“, – sako „Marks & Spencer“ atstovė.
Kijevo kotletas buvo pirmas vartoti paruoštas produktas, kuriuo buvo pradėta prekiauti Didžiojoje Britanijoje. Jį buvo galima valgyti šaltą arba pašildytą mikrobangų krosnelėje. Vienas toks kotletas kainavo 2 svarus sterlingų, dabar tai atitiktų maždaug 8 svarus sterlingų.
Imigrantai, kurie atvyko į Didžiąją Britaniją gyventi ir atsisako mokytis anglų kalbos bei integruotis į šalies visuomenę, ardo bendruomenes, pareiškė šalies ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron), kuriuo remiasi Britanijos žiniasklaida.
Nors Tarybų Sąjungos diktatorius Vladimiras Iljičius Leninas mirė 1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis, Didžiosios Britanijos agentai jį bandė nužudyti dar I-ojo Pasaulinio karo metais.
Britai įvardyti kaip antra populiariausia tauta pasaulyje. Kovoje dėl pirmos vietos „BBC World Service“ sudarytame sąraše britus nugalėjo vokiečiai. Praėjusiais metais Britanija buvo atsidūrusi trečioje pozicijoje.
Didžiosios Britanijos sostinėje pastaruoju metu fiksuojamas vestuvių bumas, kurio nebūta kelis dešimtmečius. Ekspertai teigia, kad britus tuoktis veikiausiai paskatino artėjančios princo Viljamo (William) ir Keitės Midlton (Kate Middleton) sutuoktuvės. Vestuvių pramonės atstovai jau trina rankas iš pasitekinimo ir tikisi pasakiškų pelnų, skelbia šalies žiniasklaida.
Priverstinis nėštumo nutraukimas pirmojo naujagimio besilaukiančiai moteriai yra ypatingai žalingas tiek fizine, tiek ir dvasine prasme bei gali sukelti negrįžtamus padarinius visam gyvenimui. Tačiau Didžiojoje Britanijoje siekiama leisti moteriai pačiai nutraukti nėštumą tarp namų sienų, skelbia „Daily Mail“.
Šios šalies moterys galėtų pačios savo namuose pasidaryti abortą, jei jau po kelių mėnesių būtų priimta prieštaringai vertinamo įstatymo pataisa. Tokiu atveju bus galima įsigyti specialių vaistų nėštumo nutraukimui ne ligoninėje arba klinikoje, o įprastoje namų aplinkoje. Daugiausiai abortų šalyje atliekanti įstaiga ketina kreiptis į Civilinių bylų teismą, pabandydama pakeisti esamas taisykles, nurodančias, kad nėštumo nutraukimui reikalingas tabletes galima vartoti tik su gydytojo arba medicinos slaugytojo priežiūra. Į teismą numatyta kreiptis sausio 28-ąją ir taip pakeisti 1967 metų teisės aktu nustatytą nėštumo nutraukimo tvarką šalyje.