gydymas
Dažnai privalomasis sveikatos draudimas vertinamas tik kaip prievolė, nė nesusimąstant apie jo užtikrinamas sveikatos paslaugų gavimo garantijas. Neapsidraudusiems šiuo draudimu, gydymo paslaugos pareikalautų išlaidų, kurių dydžio daugelis net neįsivaizduoja. Nebūnant draustiems reikėtų mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą. Ne tik brangios, bet ir įprastos gydymo paslaugos daugeliui pacientų taptų neprieinamos dėl didelių išlaidų, kurios dabar apdraustiesiems yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Nors populiarėja sveikas gyvenimo būdas, tačiau ir šiais metais po švenčių nemažai pacientų kreipėsi į medikus pagalbos dėl persivalgymo. Daugiausiai darbo turėjo gastroenterologai ir dietologai konsultuodami suaugusius ir vaikus dėl sutrikusio virškinimo persivalgius. Medicininių tyrimų laboratorijos sausio pirmosiomis dienomis taip pat fiksavo išaugusį kraujo tyrimų skaičių kepenų ir kasos funkcijų sutrikimams diagnozuoti. Nemaža dalis žmonių persivalgę griebiasi virškinimą skatinančių preparatų, bando gydytis patys ir į medikus visai nesikreipia.
Dvyliktoji TV3 televizijos ir SEB banko „Išsipildymo akcija”, skaičiuojanti virš 350 tūkst. eurų (gerokai per milijoną litų) gerumo aukų, šiandien jau daro stebuklus. Vieno jų jau sulaukė pernai metų pabaigoje iš Ukrainos į Lietuvą atgabentas snaiperio į galvą peršautas vaikinas Ilja. Jam „Išsipildymo akcija” suteikė specialią, net dviejų mėnesių trukmės reabilitaciją Druskininkuose, kur su Lietuvos specialistų pagalba jaunuolis neįtikėtinai greitai pradėjo atsigauti, o sekmadienį jau išvyko atgal pas namiškius.
Nors vaistinių lentynos gausiai nuklotos receptiniais ir nereceptiniais vaistais, kurių informaciniuose lapeliuose žadama, kad vos keletą kartų pavartoję išsigydysite varvančią nosį. Visgi, vaistukai ne visada veikia arba kartu su gydomuoju atkeliauja ir šalutinis poveikis.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, ruošiasi šių metų pavasarį priimtos ES pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas direktyvos įgyvendinimui, kad mūsų šalies piliečiai galėtų saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje valstybėje narėje.
Dvi dienas Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusiuose susitikimuose su Europos Komisijos ekspertais SAM specialistai, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai bei pacientų organizacijų atstovai diskutavo, kaip sklandžiau perkelti direktyvos nuostatas į Lietuvos teisės aktus, spręsti praktines užduotis sveikatos priežiūros įstaigoms.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos, ši direktyva dar labiau praplečia galimybes Lietuvos piliečiams rinktis paslaugas.
„Tai pasiekimas, didinantis pacientų galimybes naudotis ne tik savo šalies, bet ir visos Europos specialistų žiniomis, o Lietuvos gydytojams – tobulinti savo įgūdžius. Vadinasi, turim tikėtis gerų poslinkių visoje sveikatos sistemoje”, – sako R. Remeika.
Tačiau SAM kancleris atkreipia dėmesį, jog laukia rimtas parengiamasis darbas, kad pacientai galėtų būti tikri, jog turės visą reikiamą informaciją apie šios direktyvos teikiamas galimybes.
2011 m. kovo 9 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įsigaliojo 2011 m. balandžio 24 d. Jos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis baigsis 2013 m. spalio 25 d. Iki šios datos ES valstybės narės turi priimti visas būtinas priemones, kad direktyva būtų perkelta į nacionalinius teisės aktus.
Pasak Europos Komisijos ekspertų, direktyva – tai pirmasis ES įstatymas, kuriame nustatytos taisyklės, didinančios saugių ir aukštos kokybės tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų ES prieinamumą, pacientų judrumą bei skatinančios valstybių bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje. Direktyvoje įtvirtintos nuostatos, paremtos skaidrumo, informuotumo principais, kad pacientai turėtų galimybes rinktis.
Įgyvendinant šiuos principus, kiekvienoje valstybėje narėje turės bus įsteigti Nacionaliniai kontaktiniai centrai, pateikiantys pacientui visą reikiamą informaciją apie gydymosi sąlygas ES valstybėse, leidimų gydytis gavimo sąlygas, galimybes ir paslaugų įkainius.
Kambarinės gėlės ne tik puošia mūsų namų palanges ar lentynas. Kai kurios turi gydomųjų savybių, o kitos – tiesiog daro kambarių orą švaresnį.
Vos tik sunegalavę griebiamės vaistų, nors mūsų imuninės sistemos stiprinimui ir apsaugai nuo ligų gali padėti dar senolių patikrintos sveikatos išsaugojimo priemones. Dabar lietuviai pamažu vėl atranda naudingas gintaro savybes, padedančias apsaugoti save ir vaikus, tačiau daugiausia jo išvežama į užsienį.
Gamtos stebuklas
Šiandien gintaras tebenaudojamas gydant bronchitą, skydliaukę, šlapimo pūslės, skrandžio ligas. Taip pat kosmetikos gamybai Rusijos Kaliningrado srityje, Lenkijos miestuose Lodzėje ir Krokuvoje, kur gintaras panaudojamas įvairių preparatų sudėtyje.
Medikų migracija šiuo metu yra aktuali problema visoje Europos Sąjungoje, neseniai Vokietija oficialiai paskelbė atvėrusi savo darbo rinką kvalifikuotiems slaugytojams, nes jų jau trūksta. Mūsų šalies žiniasklaidoje pasirodė žinutės, kad į Lietuvos gydymo įstaigas kreipiasi darbo ieškodami Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos gydytojai. Tačiau Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) įsitikinusi, jog tai – tik pavieniai atvejai, nes motyvacijos dirbti Lietuvoje nei mūsų šalies, nei tuo labiau užsienio gydytojams – nėra.