Knygų pusryčiai
Šiuolaikinės lenkų rašytojos Magdalenos Tulli autobiografinė apysaka „Itališkos „špilkos“ – tai jau antroji šios autorės knyga, pasirodžiusi lietuviškai.
„Pakrantės sąnašos“ – pasakojimas apie aistrą ir neištikimybę, apie meilės paieškas ir jos pasekmes, apie neišsenkantį motinos tikėjimą, kad jos vaikas bus rastas – net ir tada, kai, rodos, nelieka jokių vilčių.
Lauros Sintijos Černiauskaitės apysaka „Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis“ – knyga, skirta vaikams, beįžengiantiems į paauglystės metus. Paauglystė – laikotarpis, kai jaunas žmogus pradeda uždavinėti (ir sau, ir kitiems) labai sudėtingus klausimus, į kuriuos atsakymų dažnokai neranda ir ne vieną dešimtmetį pragyvenęs žmogus.
Išsamus praktinis dekoravimo vadovas skirtas visiems dekoruojantiems. Ne tik dekupažo technikos mėgėjams, bet ir ieškantiems platesnių dekoravimo galimybių bei naujų idėjų.
Trijų dalių 572 psl. Agnės Žagrakalytės romanas „Eigulio duktė: byla F 117“ apima labai ilgą laiką – nuo XIX a. vidurio iki 1977 metų, kai kas ataidi ir iki mūsų dienų.
Dailininkas Kęstutis Kasparavičius pagrįstai gali būti laikomas žymiausiu Lietuvos kūrėju vaikams. Jis yra iliustravęs apie 60 kitų autorių knygų, pats parašė ir iliustravo virš 10 knygų vaikams, du kartus nominuotas prestižinei H. K. Anderseno premijai, įrašytas į IBBY garbės sąrašą, o pernai nominuotas Astridos Lindgren atminimo premijai. Šalia to – daugybė apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje, metų knygų nominacijų ir didžiulis ištikimų gerbėjų ratas.
Saira Shah (g. Londone 1964 m.) – afganų kilmės rašytoja, žurnalistė ir dokumentinių filmų kūrėja. Autorė užaugo intelektualų, pasakotojų ir rašytojų šeimoje: Sairos Shah tėvas – rašytojas Idries Shah, brolis – keliautojas ir rašytojas Tahir Shah, kurio knygos „Kalifo rūmai“, „1000 ir vienos nakties šalyje“ ir „Timbuktu“ išleistos lietuviškai).
Carole Martinez (g. 1966 m. ) – ispanų kilmės prancūzų rašytoja, buvusi aktorė ir fotografė, šiuo metu dėstanti prancūzų kalbą mokykloje. „Pasiūta širdis“ (2007 m.) – pirmasis jos romanas, iškart apdovanotas 8 literatūros premijomis, tarp jų – Prix Renaudot ir Prix Ulysse.
2011 m. vasarą viso pasaulio paauglių pamėgta „Saulėlydžio“ serija sulaukė netikėto konkurento iš Švedijos – į perkamiausių knygų dešimtukų viršūnes šovė romanas „Ratas“. Ši knyga, parašyta dviejų jaunų Švedijos autorių – Mats Strandbergo ir Saros Bergmark Elfgren – vos per pirmuosius tris mėnesius tapo bestseleriu ir netrukus buvo išversta į 25 užsienio kalbas.
Davidas Lynchas (g. 1946 m.) – vienas žymiausių JAV menininkų: kino ir televizijos režisierius, tapytojas, muzikantas. Labiausiai jį išgarsino saviti siurrealistiniai filmai – „Trintukagalvis“, „Mėlynas aksomas“, „Malholando kelias“ ir ypač serialas „Tvin Pykso miestelis“.
Edgaro Hilsenratho, žydų kilmės vokiečių rašytojo, kūryba pasaulyje plačiai žinoma. Tarptautinį pripažinimą jam atnešė romanas „Nacis kirpėjas“, laikomas vienu kontroversiškiausių kūrinių apie Holokaustą ir išverstas į šešiolika kalbų. 2013 metais pasirodė ir lietuviškasis romano leidimas (iš vokiečių kalbos išvertė Teodoras Četrauskas, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įtrauktas į 2013 metų vertingiausių verstinės klasikos knygų sąrašą.
Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje.
1857 m. vasarą grafas Konstantinas Tiškevičius (1806–1868) surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraštis lenkų kalba tapo išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.