kosmosas
Jei vis dar svajojate būti astronautais, fotografas Hunteris Freemanas siunčia jums liūdna žinią – viskas yra ne taip gražu, kaip norėtųsi. Pasak šių darbų autoriaus, astronautai dažniau leidžia laiką vieni, nei mėgaujasi įspūdingais kosminiais žygiais.
Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?
Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.
Timūro Bekmambetovo pristatinėti jau nebereikia. Išgarsėjęs tokiais kino hitais, kaip „Nakties sargyba“, „Likimo ironija, arba po pirties“ tęsiniu, pastaruoju metu jis dažniau minimas kaip itin sėkmingas prodiuseris. Į didžiuosius ekranus atkeliauja naujausia T. Bekmambetovo prodiusuota juosta – tikrais įvykiais paremta nuotykių drama „Atvirame kosmose“, pasakosianti rusų kosmonauto Aleksejaus Leonovo istoriją.
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
Jei Gardneris gyventų Žemėje, jis būtų paprastas 16-metis vaikinas, niekuo nesiskiriantis nuo bendraamžių. Tačiau Gardneris yra pirmasis žmonijos atstovas, gimęs Marse. Jo mama, su kitais astronautais išsikrisdama į raudonąją planetą, buvo nėščia, nors nė pati to dar nežinojo. Jai mirus, Gardnerį užaugino kiti ekspedicijos dalyviai. Vaikinas apie Žemę žino tik iš pasakojimų, knygų ir filmų. Trokšdamas sužinoti daugiau, jis užmezga ryšį su savo bendraamže iš Kolorado valstijos – Tulsa. Tai – dalis intriguojančios, jaunimo itin laukiamos dramos „Tūkstančiai mylių iki tavęs“, scenarijaus.
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.
Miglė Aurėja Mickonytė vasarą neturėjo atostogų, tačiau dėl to visai nesigaili. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė net dešimt savaičių praleido stažuotėje JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA). Merginai tokia sėkmė nusišypsojo laimėjus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) skelbtą konkursą.
Liepos viduryje NASA erdvėlaivis per beveik dešimtmetį tunkantį skrydį jau bus nukeliavęs maždaug 5 mlrd. kilometrų ir 12 500 km atstumu praskries pro Plutoną, bene paslaptingiausią nykštukinę planetą. Mažas šaltas ir neįtikėtinai tolimas Plutonas nuo seno šykščiai saugojo savo paslaptis, tačiau žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje apžvelgiama ne tik „New Horizons“ kelionė, jau atskleistos Plutono paslaptys, bet ir mokslininkų prognozės, ką jie tikisi išvysti liepos 14-ąją.
Šį mėnesį jubiliejų mini žmonijos žinių horizontus išplėtęs kosminis teleskopas Hablas. Nors iš pradžių jis nepadarė didelio įspūdžio, galiausiai pavyko įveikti visus jau pirmosiomis jo gyvenimo akimirkomis kilusius sunkumus ir išvengti 1,5 mlrd. dolerių kainavusios klaidos.