mados industrija
Eikime tiesiai prie reikalo – šiais metais mados pasaulyje dėjosi daugybė beprotiškų dalykų. Nors industrija kartais ir atrodo uždara bei fantastinė, tačiau nemažai mados įvykių ir asmenybių puošė pagrindines antraštes spaudoje.
Johno Galliano skandalas
Kai vasarį pasirodė pranešimai apie Johno Galliano antisemitinius pasisakymus Paryžiaus bare (o vėliau internete buvo išplatintas video įrašas, kuriame dizaineris išpažino meilę Hitleriui), niekas nė neįsivaizdavo, kokį didelį poveikį jo poelgis turės visai mados industrijai. Galliano iškart buvo suspenduotas, o paskui ir atleistas iš 14 metų eitų pareigų „Chirstian Dior“ mados namuose, dar vėliau – nušaltintas nuo savo vardinės linijos. Tai paskatino užburtą gandų ratą bandant atspėti, kas gi dizainerį pakeis. Nei vienas garsus vardas nebuvo paliktas neapsvarstytas – nuo Marco Jacobso iki Riccardo Tisci ir Alexanderio Wango. Keisčiausia, jog nors ir nemažai dizainerių gavo pasiūlymą užimti Galliano vietą, nė vienas jų nesutiko. „Dior“ mados namų likimas vis dar neaiškus, tačiau, tikėkimės, jog tai bus viena pirmųjų mįslių išspręstų 2012-aisiais.
Emmanuelle Alt perima prancūziškąjį „Vogue“
Kuomet Carine Roitfeld atsistatydino iš prancūziškojo „Vogue“ redaktorės pareigų praėjusių metų pabaigoje, teigti, jog mados pasaulis buvo priblokštas, būtų per maža. Juk ši moteris – nepakeičiama! Deja, kažkas turėjo perimti jos postą, todėl po ilgų spėlionių, Emmanuelle Alt buvo paskelbta Roitfeld įpėdine. Anksčiau mados direktorės pareigas ėjusi Alt balandžio mėnesio, ir pirmuoju savo, kaip redaktorės, viršelio veidu pasirinko Gisele, tačiau rezultatas buvo kiek nuobodokas. Nuo pat vadovavimo pradžios Alt teigė, jog neturi jokių planų keisti prancūziškąjį „Vogue“ ar pakreipti jį labiau komercine linkme, tačiau visgi atrodo priešingai.
Christophe‘as Decarninas palieka „Balmain“ mados namus
2011-ųjų rudens mados savaitė Paryžiuje buvo pakankamai dramatiška dėl nuvilnijusio Galliano skandalo, tačiau reikalai pakrypo dar tamsesne linkme, kuomet kūrybingasis „Balmain“ protas nepasirodė kovo mėnesį įvykusiame savo kolekcijos pristatyme. Kalbama, kad to priežastis buvo nervinis išsekimas, kuris privertė dizainerį atsidurti psichiatrinėje ligoninėje. Vėliau buvo atskleista, jog Decarninas jau kurį laiką nebedirbo su mados namais, spėjama, dėl kūrybinių nesutarimų su „Balmain“ prekės ženklo valdyba. Todėl kolekcija buvo perimta jo komandos ir stilistės Melanie Ward. Jaunam (ir labai karštam) „Balmain“ moteriškos linijos dizaineriui Olivieriui Rousteingui nedelsiant buvo pasiūlyta užimti Decarnino postą, kurio pasitraukimas ir nepajėgumas kovoti su spaudimu sukėlė nemažą šoką mados pasaulyje.
Lady Gaga tampa didžiausia mados mūza
Nebūtų per kuklu pasakyti, kad mama monstrė šiais metais buvo įtakingiausia mados figūra. Kovą ji ėjo podiumu savo geriausio draugo stilisto Nicola Formichetti pirmojoje moteriškų drabužių kolekcijoje „Thierry Mugler“ mados namams. Ir tai buvo tik pradžia. Nuo tada ji dar pasirodė ant „Vogue“ ir „Harper’s Bazaar“ viršelių, ėmėsi plunksnos „V“ žurnalo skiltyje, karaliavo vaizdo klipe „Edge of Glory“ vilkėdama „Versace“ apdarais, įkūrė šventines dirbtuves „Barneys“ parduotuvėje Niujorke ir išleido intymią knygą, iliustruotą Terry Richardsono fotografijomis, iš savo garsiojo „Monster Ball“ turo. Panašu, jog Lady Gaga nesiruošia sustoti ir 2012-aisiais!
Kate Middleton pasipuošė „Alexander McQueen“ mados namų vestuvine suknele
Balandžio 29-ąja, penktadienį, Vestministerio abatijoje Katherine Middleton, vilkėdama vienetinę Sarah Burton kurtą suknelę, ištekėjo už Princo Williamo. Spelionės apie suknelę buvo pasiekusios beprotišką lygį – „McQueen“ stovykla tvirtai paneigė dalyvaujanti Kembridžo hercogienės apdaro kūrime, o lažybų punktai tikriausiai neblogai pralobo iš statymų bandant atspėti, kas gi bus suknelės kūrėjas. Jau legenda tapęs vestuvinis apdaras visą vasarą buvo eksponuojamas Bekingemo rūmuose ir pritraukė rekordinę 600 tūkstančių žiūrovų minią. Šiuo metu Sarah Burton yra viena populiariausių dizainerių pasaulyje, o Kate pasirinkimas vilkėti „Alexander McQueen“ mados namų kūrinį reiškė ne tik britų mados triumfą, bet ir buvo nepaprasta duoklė Alexanderio McQueeno, mirusio praėjusiais metais, atminimui.
Andrejus Pejicas – „FHM“ seksualiausių pasaulio moterų šimtuke
2011-ieji buvo tikri proveržio metai Andrejui Pejicui, 20-mečiui australų modeliui, garsėjančiam savo išskirtiniu androginiškumu. Nors kai kurie ir nežinojo, ką daryti su įspūdinga modelio išvaizda – „Barnes and Noble“ uždraudė žurnalo viršelį su apsinuoginusiu Andrejumi – tačiau jis sugebėjo atsidurti įvykių sūkuryje – jis susitiko su karaliene Elžbieta, buvo apdovanotas „Out“ žurnalo „Stylemaker of the Year“ nominacijoje bei įtrauktas į „FHM“ seksualiausių moterų šimtuką (kuo kai kurie kritikai tikrai nesidžiaugė). Andrejus, kuriam teko pozuoti tiek persirengus Marilyn Monroe, tiek nuotaka, neleidžia per daug siauram požiūriui į grožį sulaikyti jį nuo žengimo į mados pasaulį.
Kate Moss vestuvės
Nėra abejonės, jog jokios kitos vestuvės Didžiojoje Britanijoje negalėjo prilygti Kate ir Princo Williamo porai. Bet viena šventė buvo visai arti – Kate Moss ir Jamie Hinceas sumainė žiedus liepos 1-ąją. Nuotaka vilkėjo bohemišką, kruopščiai siuvinėtą Johno Galliano suknelę. Trijų dienų šventė priminė mados pasaką, kurioje žiedlapius barstė angeliškai pasidabinusios mergaitės (tarp kurių buvo ir Kate dukra Lila Grace) bei dalyvavo tokie svečiai kaip Daphne Guinness, Carine Roitfeld, Marcas Jacobsas ir Lara Stone.
Elles Fanning efektas
Šie metai buvo laikas, kuomet „It“ merginomis buvo išties jaunos mergaitės. Ir visa tai pradėjo mažoji Elle Fanning. Nusifilmavusi Soffios Coppollos juostoje „Somewhere“, ji tapo tikra mados pasaulio pasaulio numylėtine ir vėliau pasirodė mados namų „Rodarte“ trumpametražyje, fotografavosi „Vogue“ kartu su Natalia Vodianova, „nutūpė“ ant „LOVE“ bei „W“ viršelių bei tapo „Marc by Marc Jacobs“ 2011 rudens sezono reklaminės kampanijos veidu. Kuomet Elle nesifilmuoja, ji reklamuoja filmus, o jos apranga pasirinkta raudonajam kilimui varijuoja nuo Marco Jacobso ar „Marchesa“ suknučių iki rimtesnių „Valentino“ ar „Chanel“ apdarų. Ir tai dar tik pradžia sėkmės, kuri laukia šios trylikametės.
Kanye Westo mados bomba
2011-ieji buvo Kanye Westo mados gandų metai. Pirmiausia, jis ketino pradėti magistro studijas prestižiniame Central Saint Martins koledže Londone. Vėliau pasigirdo kalbų apie reperio ketinimus Niujorko mados savaitėje su Louise Wilson pagalba pristatyti 2012-ųjų pavasrio kolekciją. Galiausiai, buvo pradėta kalbėti apie Rafo Simonso atsistatydinimą iš „Jil Sander“ tam, jog sujungtų jėgas su Westu naujame jo projekte. Kas išsirutuliojo po visų šių spėlionių – tai išskirtinė kolekcija pasirodžiusi ant Paryžiaus podiumo. Deja, ji buvo viena blogiausiai kritikų įvertintų kolekcijų dar nuo Lindsay Lohan bandymų dirbti su „Ungaro“. Nepaisant to, jog pristatyme ir dalyvavo visi svarbiausi pirkėjai bei mados žurnalų redaktoriai, netinkantys drabužiai ir kolekcijos bendros idėjos trūkumas aptemdė Westo kūrybines galias.
Kardashian perkrova
Nei viena 2011-ųjų diena negali praeiti nepaminint Kardashian vardo. Tik pamąstykit, rodos, kad kiekvienas naujas produktas pasirodęs šiais metais buvo susijęs su šiomis damomis. Iki šiol dėl perdėtai blizgaus stiliaus seserys buvo nutolusios nuo mados elito. Tačiau per šiuos dvylika mėnesių jos sugebėjo nukauti garsių dizainerių rankines su savo „Kardashian Kollection“ rankinėmis „Sears“ prekybos tinkle, sukelti žiniasklaidos karštligę dėl Veros Wang kurtos Kim vestuvinės suknelės ir „prastumti“ savo įseseres Kendall ir Kylie Jenner į žiaurų podiumo modelių pasaulį. Mūsų palinkėjimas seserims Kardashian prieš pasibaigiant 2011-iesiems? Nesirodykit kitais metais!
Pankišku stiliumi ir skusta šukuosena garsėjanti manekenė „nugriebė“ būsimą „Chanel“ reklaminę kampaniją. Mados namai jau parodė pirmąją užkulisių nuotrauką su „skustagalve“ Alice (mergina dar groja būgnais grupėje „Thrush Metal“), kurioje ji pozuoja Karlui Lagerfeldui. Dellal, sėdinti ant senovinio stalo, vilki puošnų kreminės spalvos „Chanel“ švarkelį ir rankose laiko blyškiai pilką „Boy“ rankinę.
Šįkart naujausia „Louis Vuitton“ reklaminė kampanija – paskendusi pastelinėse spalvose ir vaikystės nostalgijoje.
Vyras moteriškų apatinių reklamoje? Taip! Ir tai tik dar vienas žingsnis androginiškų bruožų turinčio modelio karjeroje.
Į mados industrijos duris beldžiasi nauja belyčių modelių karta. Žymiausias jų atstovas – Andrejus Pejicas. Jis tapo tikra mados sensacija ir iš top modelių panosės įžūliai vagia geriausias fotosesijas.
„Laimė slypi ne piniguose, bet pirkiniuose,“ – taip kadaise pasakė garsioji Marilyn Monroe. Galbūt ne vienas bandys prieštarauti šiems žodžiams, tačiau sutikite, viliojančiai bei spindinčiai neapgalvoto vartojimo manijai nepasiduoti labai sunku. Tačiau kas iš tikro slypi už vitrinų spindesio, garsių etikečių bei mados vilionių?
Greitoji mada prieš lėtąją madą. Kas laimės?
Gyvenę Sovietiniais laikais puikiai prisimena, kiek tada kainavo suknelė, batai ar visų taip trokštami džinsai. Už pastaruosius iš piniginės tekdavo iškratyti visą mėnesio algą. Tie, kurių vaikystė bėgo pirmaisiais Nepriklausomybės metais, taip pat dar puikiai atsimins iki skylių sudilusias megztinio rankovės ar sulopytus mylimiausius džinsus.
Dabar mada diktuoja visai kitas taisykles. Svarbiausia iš jų – laikinumas. Galima teigti, jog įžengėme į vienkartinių drabužių erą. Pasak „Blusų festivalio“ rengėjos Rūtos Palšauskaitės, per paskutinį dvidešimtmetį gatvės mada išties labai pasikeitė. „Rinkoje atsiradus pigiems prekiniams ženklams kaip Primark, H&M, Zara ir kt. mada tarsi tapo įkalinta laikinumo rate. Kritus kainoms, iškart šoktelėjo vartojimas. Per pastaruosius 10 metų madingų drabužių pirkimo mastai išaugo trigubai. Be to, seniau kolekcijos būdavo keičiamos kas pusmetį, o dabar parduotuvių lentynų asortimentas pasikeičia net 15 kartų per metus! Jūs net neįsivaizduojate, kokiu žaibišku greičiu viskas vyksta! Drabužiui sumodeliuoti, pagaminti bei pristatyti į parduotuvę kitame pasaulio krašte tetrunka 15 dienų“, – pasakojo mergina.
Priešprieša greitąjai madai galėtume pavadinti lėtąją madą (angl. slow clothing). Viena pirmųjų apie tai prieš penkerius metus prabilo amerikietė tinklaraštininkė Sharon Astyk. Ji pradėjo skatinti žmones mažiau pirkti ir daugiau galvoti, ką pirkti. Be to, ji drąsino šeimas sukurti namiškiams bent po vieną rankų darbo drabužį, o turimus rūbus taisyti, perdaryti, taip nukeliant naujo apdaro pirkimą. Lėtoji mada kaipmat išplito Amerikoje, entuziastų atsirado ir Europoje. Daugybė nedidelių salonų perėmė šūkį: „Kuo senesnis, tuo geriau.” JAV iš senų persiūti drabužiai tapo labai populiarūs ir nejučia vėl ėmė formuoti tam tikrą industriją. Užsakymų daugėja, pelnas auga, tad ne vienas kūrėjas prisipažįsta, jog turi lėtinti tempą. Tik taip įmanoma likti ištikimam pradinei lėtosios mados idėjai ir kurti tikrai vertingus dalykus, kurie būtų ne tik gražūs, bet ir ilgaamžiški.
Vaikų darbas – rimta problema
Jei šiuo metu vilkite kurio nors greitosios mados ženklo drabužius, nepatingėkite pažvelgti į etiketę. Kur šis drabužis buvo pagamintas? Kinijoje, Vietname, o gal Bangladeše? Ironiška, tačiau sakydami ispanų ar amerikiečių prekinis ženklas, galvoje turime prekes, atkeliaujančias iš vargingų pasaulio šalių.
Vartotojas nori kuo pigesnės prekės, prekybininkui rūpi kuo didesnis pelnas, tad visų pirma mažinami medžiagų bei darbo jėgos kaštai. Taigi, ar bent įsivaizduojate, kas ir kokiomis sąlygomis siuvo Jūsų dėvimus drabužius? „Dešimtmetis Amitosh siuvinėja palaidinę žėrinčiais žvyneliais bei karoliukais. Vaikas suprakaitavęs, jo plaukai pasidengę dulkėmis. Vėliau ant šio drabužio atsiras vieno didžiausio drabužių gamintojų JAV etiketė. Vos dešimties metų berniukas dirba baisiomis sąlygomis – dvokiančiose, prastai vėdinamose patalpose“, – rašo britų dienraštis „The Guardian“. Kitas berniukas, Jivaj, žurnalistams prisipažino, kad už neatidų ar nepakankamai spartų darbą vaikai mušami. Be to, pirmaisiais darbo metais jie negauna jokio atlygio. Vėliau už alinantį, 16 valandų per dieną darbą, vaikams mokama mažiau nei keturi svarai per savaitę. Tiesa, vaikų darbas – ne tik itin vargingų šalių problema. Šia tema kalbinta „Blusų festivalio” organizatorė Rūta prisipažino, jog apie vieną tokį atvejį jai teko girdėti net Didžiojoje Britanijoje.
Dėvėti drabužiai – išmintingas sprendimas, o ne gėda
Atsidarius pirmosioms dėvėtų rūbų parduotuvėms Lietuvoje, žmonės į jas žengė labai nedrąsiai, gėdijosi ir raudonavo ten sutikę pažįstamus, tačiau situacija gan sparčiai keičiasi. Dabar šios parduotuvės visada pilnos žmonių, tarp kurių galima išvysti net Lietuvoje puikiai žinomų veidų. Be to, žmonės čia užsuka ne vien dėl siekio sutaupyti, bet ir siekdami rasti išskirtinių, vienetinių drabužių. „Šių parduotuvių asortimentas tiesiog gali paįvairinti garderobą: kurgi rasi 1972 metų marškinius”, – viename savo interviu teigė dizaineris A. Pogrebnojus. Jis pridūrė, kad į tokias parduotuves eiti nereikėtų nei gėdytis, nei per daug sureikšminti: „Viskas juk priklauso nuo žmogaus skonio ir fantazijos”.
Populiarėjantis ekologiškas gyvenimo būdas taip pat prisidėjo prie įsitikinimų kitimo apie dėvėtus drabužius. Žmonės stengiasi tuos pačius daiktus panaudoti dar kartą ir taip sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį. Be to, viena po kitos senamiestyje dygsta nedidelės dėvėtų ir vintage drabužių parduotuvėlės, kuriose pasitinka ne tik tvarkingai sukabinti drabužiai, jaukus interjeras bei malonus aptarnavimas, tačiau net pasiūloma ir arbatos.
Šeštus metus Airijoje gyvenanti mūsų kalbinta R. Palšauskaitė pasakoja, jog šioje šalyje apsipirkinėjimas dėvėtų rūbų parduotuvėse bei blusų turgeliuose – dažno airio gyvenimo būdo dalis. „Airijoje daugelis stengiasi rengtis kuo įdomiau ir kitoniškiau. Jie nebijo rengtis to, kas gražu jiems, o ne kitiems, to, kas atspindi tave ar tavo požiūrį. Airijoje nemažai išparduotuvių, parduodančių senų kolekcijų drabužius, taip pat netrūksta tikrų vintage rūbų parduotuvėlių. Tiesa, dėl savo unikalumo bei visus apėmusios vintage manijos rūbai ten kainuoja ganėtinai brangiai. Vienaip ar kitaip, visi stengiasi rengtis praėjusių dešimtmečių arba bent to laikotarpio įkvėptais drabužiais. Ir pati, grįžusi į Lietuvą, neretai peržvelgiu močiutės spintą. Pakoreguoju drabužių dydį, pritaikau aksesuarus ir prikeliu naujam gyvenimui“, – pasakojo mergina.
Kaip interviu Laikas.lt teigė Londone gyvenanti dainininkė Jazzu, vintažinis stilius Londone – ne retenybė. Londoniečiams tai – ir mada, ir gyvenimo būdas, ir ekologiška gyvensena. „Ekologija Londone sparčiai populiarėja. Jaunimas išprotėjęs dėl mados: jei būti „žaliam“ yra madinga, tai jauni žmonės, norėdami priklausyti madingųjų kategorijai, irgi tampa žaliaisiais”, – teigė mergina.
O Jūs, kokio ženklo drabužius dažniausiai perkate? Greitosios ar lėtosios mados? Ar dažnai apsiperkate dėvėtų drabužių parduotuvėse?
Ieva Varkojytė