migracija
Europos Parlamento ir ES Tarybos nurodymu surašymo procedūra šiemet vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau Lietuvoje ji atsieis brangiausiai – 30 milijonų litų, o gyventojų – mažiau nei 3 mln. Trys ketvirtadaliai numatytų lėšų bus skirta surašinėtojų atlyginimams.
Vokietijos darbuotojų profsąjungos dėl būsimo darbuotojų iš Rytų antplūdžio baiminasi galimo darbo užmokesčio mažėjimo, tuo tarpu ekonomistai tai vadina nesąmone.
Jau nuo gegužės mėnesio Vokietijoje ir Austrijoje atšaukiami apribojimai darbo jėgos judėjimui iš 2004 metais į Europos Sąjungą įstojusių valstybių. Minėtose vokiškai kalbančiose šalyse be apribojimų galės įsidarbinti gyventojai net iš 8 Rytų ir Vidurio Europos valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Slovėnijos.
„Vokietija skelbia, jog stengsis pritraukti kvalifikuotus darbuotojus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Federalinė įdarbinimo agentūra nurodo, kad ypatingas darbuotojų trūkumas net ir krizės sąlygomis jaučiamas medicinos, socialinės pagalbos ir slaugos, IT ir inžinerijos sektoriuose. Tikėtina, kad šių darbuotojų poreikis bus didžiausias“, – teigė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro programų koordinatorius Mantas Jeršovas.
Thilo Sarrazinas susilaukė ypatingai daug kritikos ne tik dėl viešumoje išsakytos nuomonės apie musulmonų imigraciją, bet ir dėl neseniai išleistos knygos „Vokietija save naikina“ (Deutschland schafft sich ab). 65-rių metų politikas už tokias savo mintis pašalintas iš Vokietijos Socialdemokratų partijos, atleistas iš valstybinio Bundesbanko direktorių tarybos.
Dabar šis Vokietijos pilietis, užauginęs 2 sūnus, 35 metus pradirbęs valstybės tarnyboje, buvęs Berlyno finansų senatorius, Reino krašto-Pfalco žemės sekretorius ir Federalinės finansų ministerijos pareigūnas, gauna 10 tūkstančių eurų siekiančią pensiją, skelbia „Bild“.
Žurnalas „Spiegel“ T.Sarrazino knygą išrinko 2010-ųjų bestseleriu. Pirmąja vieta jis dalinasi su Tommy Jaudo romanu „Hummeldumm“.
Ar Lietuva pasiruošusi priimti darbo imigrantus, ar lengva jiems įsidarbinti, su kokiais sunkumais susiduria užsieniečiai ir kodėl visuomenė priešinasi jų atvykimui, tapatindama juos su grėsme saugumui ar tautiniam identitetui? Šie ir kiti klausimai svarbūs šalyje, iš kurios veržiasi jaunimas, o likę bedarbiai nėra kvalifikuoti užimti laisvas darbo vietas.
Studiją „Darbo jėgos migracija: poreikis ir politika Lietuvoje“ spaudos konferencijoje aptarė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ir Europos migracijos tinklo (EMT), „Investuotojų forumo“ ir Lietuvos darbo biržos atstovai.
Didžiosios Britanijos kompanijų darbuotojų perkėlimas į užsienyje veikiančius padalinius tokiose augančios ekonomikos rinkose kaip Kinija ar Rusija yra „būtinas“ norintiems kopti karjeros laiptais.
Aštuoni iš 10-ties kompanijų vadovų tiki, kad perspektyvios ekonomikos užsienyje yra labai svarbios siekiant karjeros, parodė konsultantų firmos „Regus“ atlikta apklausa. Dvi iš 5-ių kompanijų per ateinančius 5 metus planuoja į užsienį perkelti daugiau darbuotojų, kurie būtų deleguoti į besivystančias rinkas Azijoje, Viduriniuose Rytuose, Rusijoje ir Rytų Europoje, paaiškėjo apklausus 418 vadovų.