naujos knygos
Ralf Rothmann – šiuolaikinis vokiečių rašytojas, poetas, dramaturgas, daugiausiai rašantis romanus ir savo šalyje bei Europoje garsėjantis būtent romanais apie Berlyną. Į lietuvių kalbą išverstas autoriaus romanas „Ugnis nedega“ (iš vokiečių kalbos išvertė Regina Ivanauskienė) piešia Berlyną praėjus kone dvidešimčiai metų po sienos griuvimo.
Tradiciškai Vilniuje vasario pabaigoje vyksianti didžiausia ir svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse vėl pasiūlys didžiulę kultūrinę programą bei pakvies susitikti su autoriais, susipažinti su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais, leidyklų naujienomis. Lankytojų dėmesį kaustys ilgai laukti susitikimai su keliasdešimt užsienio svečių, knygos meno žmonių. Lietuvos autoriai kvies į naujausių leidinių premjeras ir diskusijas.
Vasario 20–23 dienomis į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ skaitytojus iš visos Lietuvos sukvies jubiliejinė XV-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šiemet laukiamiausias skaitytojų metų įvykis kvies kalbėti apie kiekvienam brangias knygas: klasikinę literatūrą, kultinius tekstus, laiko patikrintus kūrinius.
Prieš porą metų „Vaizdų kultūros studijos“ išleista „Trumpa kino istorija“ sulaukė tęsinio. Antroji dalis –„Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI deš. pradžios“ – bene trigubai storesnė už pirmtakę, gausiai iliustruota filmų kadrais ir jų kūrėjų portretais, originaliais piešiniais. Knygą rengė per keliolika šalies kino kritikų (I. Keidošiūtė, R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, A. Kancerevičiūtė, N. Kažukauskaitė, etc.), kurie jau šį trečiadienį pristatys ją „Skalvijos“ kino centre.
Iškritęs pirmasis sniegas prabangių namų rajoną apgaubė ramybe. Jo gyventojus Bekerius kiek suerzina kieme mįslingai atsiradęs sniego senis. Vėliau naktį Joną pažadina neaiškus garsas, jis eina ieškoti mamos, bet… namie jos nėra. Nedrąsiai pravėręs lauko duris berniukas žvilgsniu matuoja atstumą iki artimiausių kaimynų, kol jo akys užkliūva už priešais namą stovinčio sniego senio – šis ryši rožinį motinos šaliką.
Dar prieš porą metų Lietuva turėjo tik vieną renginį, skirtą knygoms ir jų mylėtojams. Galime dėkoti likimui, kad Vilniaus knygų mugės metu Lietuvą aplankė svečiai iš vienos Rusijos leidyklos ir papasakojo apie jų šalyje populiarią knygų festivalių kultūrą. Ši istorija tąkart knygyno „Eureka!“ savininkes, leidyklos „Kitos knygos“ vadovą ir dar kelis nepriklausomus, bet literatūrą mylinčius žmones, įkvėpė vieną tokių festivalių surengti ir mūsų šalyje. Pernai renginį lydėjusi sėkmė jį pavertė tradicija – praėjusį savaitgalį Vilniaus knygų festivalis įvyko antrą kartą. Kaipgi sekėsi šiemet?
„Remis sėdi sau ant „laktos“ ir rūko. Staiga nugirsta pro šalį einančią didelę minią žmonių. Minia sustoja. Vienas žmogus prieina prie Remio, pasilenkia ir angliškai paklausia, kaip jam sekasi. „Na, nieko, sėdžiu, va, rūkau…“, – lengvabūdiškai atšauna Tanaka. Žmogus patapšnoja jam per petį ir minia vėl pajuda. Kažkas po kelių minučių Remio paklausia, ar jis žino, kas jį tik ką užkalbino? Tai buvo Dalai Lama.“
Rugsėjo 13 d., penktadienį, sostinėje prasidės antrasis Vilniaus knygų festivalis. Lankytojai kviečiami savaitgalį praleisti geros ir intelektualios literatūros apsuptyje. Dieną renginys vyks Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre „Titanikas“ (Maironio g. 3), o vakarais persikels į kitas miesto erdves.
Antrojo pasaulinio karo pradžią siejame su 1939 metais įvykusia nacistinės Vokietijos invazija į Lenkiją. Tuo metu visas pasaulis suprato, kad karas prasideda ir jis neišvengiamas. Tuo tarpu Hitlerio mieste Berlyne nuotaikos buvo dviprasmės.
Žymiausio XX a. kalbos, logikos ir vaizduotės filosofo Ludwigo Wittgensteino knygoje „Kultūra ir vertė“ chronologiškai pateiktos jo 1914–1951 metais rašyto dienoraščio pastabos apie filosofijos, religijos, kultūros ir meno prigimtį.
Nuo pirmosios „Bernardinai.lt“ išleistos esė rinktinės „Aštuntoji diena“ praėjo aštuoneri metai. Per šiuos metus „Bernardinai.lt“ susikaupė solidus kultūros pokalbių archyvas.
Šiais metais Lietuvos baikeriai švenčia solidžią sukaktį – praėjo 85 metai nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė pirmasis Lietuvos motociklistų klubas (LMK), žymintis baikerių judėjimo pradžią Lietuvoje. Žurnalistas, baikeris ir atkurtos LMK asociacijos prezidentas Rimas Bružas savo knygoje „Bikerstory.lt. Lietuvos motociklizmo istorija 1918–1940 m.“ („Vaga“, 2012.) apšviečia pirmąsias Lietuvos motociklistų ir šiuolaikinių baikerių kelio „atkarpas“, istorines šio judėjimo susiformavimo aplinkybes.
Kaune gyvenantis dramaturgas ir prozininkas Tomas Šinkariukas (g. 1971) – turbūt pati paslaptingiausia figūra šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Jis neduoda interviu, nesifotografuoja, nedalyvauja literatūriniame gyvenime, nerengia savo kūrybos skaitymų. Ramioje vienatvėje jis kuria tamsius ir keistus tekstus apie buities pragarą ir iš jo išvaduojančią fatališką kelionę į mirtį.
Iš Rumunijos kilusi aktorė Ramona Bădescu netikėtai atrado savyje rašytoją, ir ne bet kokią, o lakiausios vaizduotės! Labai labai gerai, kad atkeliavusi į Prancūziją ji sutiko dailininką, knygų iliustratorių Benjamin Chaud. Jiedu abu sugalvojo POMELĄ – mažutėlį, rausvą ir ilgailgailgailgastraublį drambliuką, gyvenantį darže.