Paukščiai
Tęsiame naują „Laikas.lt“ rubriką „Globotinio pusryčiai“. Joje kiekvieną trečiadienį bendradarbiaudami su socialinės iniciatyvos grupe „Padėk man surasti tave“ pristatome namų bei mylinčių šeimininkų ieškančius gyvūnus. Visgi šiandien ne tik patys globotiniai, bet publikacija nestandartinė: viešiname Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos mums ir jums skirtą laišką laišką.
Rusijoje gyvenanti šeima ant savo namo stogo netikėtai užfiksavo varną, kuri mėgaujasi žiemos teikiamomis pramogomis – čiuožinėjimu. Tam ji pasirinko statų namo stogą, o jos čiuožykle tapo pats paprasčiausias dangtelis nuo majonezo.
Turbūt kiekvienoje mūsų krašto sodyboje gandras – laukiamas svečias. Jis, kaip ir kiekvienas kitas į šiltuosius kraštus migruojantis mūsų kraštų paukštis, laukiamas ir Egipte, Albanijoje, Bulgarijoje, Italijoje… Tiesa, ne tam, kad būtų gėrimasi jų giesme ar grožiu. Paukščiai čia tampa grobiu, medžiojamu dėl maisto, pelno, varžybų ar pramogos. Blogiausia, jog tokia medžioklė, kuomet be atodairos kasmet nužudoma šimtai milijonų paukščių, turi ypač didelį poveikį jų rūšims.
Žiemą visi mėgstame sočiai ir skaniai pavalgyti – šaltuoju metų sezonu tai svarbu, kad nesušaltume. Į šiltus kraštus neišskirdusiems paukščiams taip pat reikia kažkokiu būdu pražiemoti – tai padaryti jiems galime padėti ir mes. Šiandien pabandykime pasigaminti mažą, bet dailią lesyklėlę paukščiams. Tokią galite padaryti ne vieną, kad skanaujantys paukščiai nesusipyktų dėl per mažo kiekio skanėstų. Tai itin paprastas ir greitas būdas pagaminti lesyklėlę laukiniams paukštukams.
„Jei būtum paukštis, augalas ar gyvūnas, tai koks?“, – turbūt visiems bent kartą, sprendžiant psichologinius testus arba pildant klasės draugų atminimo sąsiuvinius, teko atsakyti į šį keistą klausimą. Užsienio pramogų portalas Buzzfeed.com į tai pažvelgė kūrybingai ir, neklausdami pačių pop „žvaigždučių“, priskyrė joms vieną ar kitą paukštį.
Kinų zoologijos sodo prižiūrėtojai buvo priversti uždaryti paukštį į vienutę, toliau nuo lankytojų, kuomet šis pradėjo itin vulgariai keikti parko lankytojus.
Daugelyje Europos miestų, kurių aišktėse ir parkuose apstu balandžių, šie paušteliai nėra labai mėgstami ir dažnai vadinami „žiurkėmis su sparnais“. Visgi menininkai Julian Charriere ir Julius von Bismarck galvoja kitaip – jie, norėdami pakeisti žmonių požiūrį į balandžius, tiesiog perdažė keliasdešimt šių paukštelių visomis vaivorykštės spalvomis ir paleido į laisvę. Šią akciją (žinoma, nepakenkdami savo „eksponatams“) duetas įgyvendino per „Venecijos bienalę’2012“. Ryškiaspalviai balandžiai tikrai išsiskiria iš minios, tačiau blogo įpročio nusilengvinti ant praeivių galvų neprarado…
Inkilus galima kelti visur – parkuose, soduose, miškuose. Konkreti vieta priklauso nuo to, kokiems paukščiams inkilai skirti. Smulkiems uoksinaims paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Inkilai tvirtinami medyje taip, kad paukštis galėtų lengvai priskristi. Daugelis paukščių nemėgsta tos pačios rūšies kaimynų. Išimtis – varnėnai. Smulkiems paukščiams inkilai keliami kas 30-50 metrų. Stambiems paukščiams inkilai keliami pavieniui, nes jiems reikalinga didesnė maitinimosi teritorija.
Seime ketvirtadienį po pietų imta svarstyti pataisa leidžianti žmonėms atvykti į darbą nuo 10 iki 11 val. Medikai ir profsąjungos seniai bandė kelti „vyturių“ ir „pelėdų“ problemą į viešumą ir pagaliau buvo išgirsti.