šokoladas
Užėjus į parduotuvę akys raibsta nuo saldumynų gausos, tačiau dažnas patvirtins – šokoladas tvirtai laiko saldumynų karaliaus poziciją. Tiesa, šiam skanėstui keliami reikalavimai yra didesni nei bet kada anksčiau – nebeužtenka tiesiog paprasto šokolado, ieškoma ypatingesnio, skanesnio, su išskirtiniais priedais, o paskutiniu metu – ir kuo sveikesnio. Kyla klausimas, kokį šokoladą rinktis, norint ne tik pasilepinti, bet ir nenusižengti sveikuoliško gyvenimo principams ar net gauti organizmui naudingų medžiagų?
Ar žinote, kad šokolado istorija siekia tūkstančius metų? Kažkada jis buvo vadinamas dievų maistu, ilgus metus geriamas skystas ir tik XIX a. tapo šiandien matoma kieta šokolado plytele. Labai ilgai šokoladas nebuvo laikomas desertu – jį vertino dėl gerųjų savybių: nuovargio malšinimo, nuotaikos pakėlimo, organizmui reikalingų medžiagų suteikimo. Dabar jis – populiariausias saldumynas pasaulyje.
TV laidų vedėjas, belgiško šokolado ambasadorius ir prancūziško stiliaus „Ali šokoladinės” įkūrėjas Ali Gadžijevas balandžio mėnesį jau antrąją šokoladinę Vilniuje atvers prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama”. Be to, dėl egzotiškos išvaizdos garsėjantis Ali darsyk tapo modeliu – nusifotografavo prekybos centro „Panorama“ pavasarinėje reklamoje, kviečiančioje užsikrėsti geru stiliumi.
Ar norite šokolado, kai Jums priešmenstruacinis sindromas? Jūs nesate tokia viena. Psichologijos ir neuromokslų profesorė Amy Jo Stavnezer demistifikuoją šį procesą ir dalinasi savo įžvalgomis. Minėta mokslininkė mano, jog šokoladas apskritai yra ta maisto rūšis, kurio trokšta didesnė dalis žmonių, tame tarpe ir moterų, nepriklausomai nuo to, kuri ciklo diena. Dešimtyje mokslinių studijų apie pusė tirtų moterų nurodo, jog šokolado labiau trokšta keletą dienų prieš, per ir keletą dienų po menstruacijų. Pasak Dr. Amy Jo Stavnezer, vienas iš akivaizdžiausių veiksnių įtakojančių šį troškimą – hormonų svyravimas. Estrogenas ir progesteronas (du pagrindiniai moters lytinių liaukų hormonai) daro poveikį beveik visoms organų sistemoms: kaulams, odai, akims, plaukams, imuniteto aktyvumui, virškinimo traktui, smegenims, kraujui, kitoms hormonų sistemoms ir žinoma reprodukcijai. Vis dėlto, pasak mokslininkės, remiantis tyrimų rezultatais, negalima teigti, jog lytinių liaukų hormonai gali būti vienintelė priežastis padidinanti šokolado troškimą (potraukį), nes juk pusė tirtų moterų tokio potraukio nejaučia. Be to, kai tiriamosios papildomai vartojo progesteroną (kas sumažina hormonų svyravimus), jų potraukis šokoladui nepasikeitė. Nors moters organizme vyksta hormonų svyravimai ir tai nepriklauso nuo moters tautybės, tačiau pvz., amerikietės šokolado tomis dienomis nori labiau, nei tarkim ispanės. Deja, lietuvės tokiame tyrime nedalyvavo.
Lietuvoje vienu profesionaliausiu laikomas virtuvės šefas Ali Gadžijevas neseniai atsiskyrė nuo „Virtuvės mitų griovėjų” ir pradėjo savo itin skanų verslą. Aukštos kokybės belgiško šokolado ambasadoriumi Lietuvoje tapęs Ali jau greitai Vilniaus senamiestyje atidarys naujos koncepcijos konditerijos namus pavadinimu „Ali šokoladinė”.
Šokolado mėgėjai gali būti ramūs – jų pomėgis ne tik nekenksmingas, bet ir naudingas. Tyrimai parodė, kad nuolat vartojamas juodasis šokoladas spartina medžiagų apykaitą.
Turbūt geriausia (ir neabejotinai – saldžiausia) metų naujiena – šokoladas greitina medžiagų apykaitą! Ir nors beveik visų dietų pagrindas – per dieną gaunamų kalorijų kiekis, tam tikros produktų sudedamosios dalys gali turėti svarios įtakos bendrame lieknėjimo procese.
Apie šokoladą visuomet sklandė šimtai mitų. Ypač merginų tarpe: „šokoladas baisiai storina!“, „šokoladas yra pats kaloringiausias maistas!“, „nuo šokolado dygsta spuogai!“ ir taip toliau. Nesakau, kad juose nėra tiesos, ir juo labiau nedrįstu teigti, jog šitoje savo rašliavoje pati neprimeluosiu! Straipsnį parašiau prisiskaičiusi įvairiausių tekstukų (ačiū Delfi, Alfa ir mamos knygelei su nuplyšusiu viršeliu). Jų dėka sau įrodžiau, ir noriu įrodyti kitiems, paprastą dalyką – jei skanu, tai ir valgyk!
Kolorado valstijoje (JAV) ankstų rytą atvykusi į darbą šokolodo parduotuvės savininkė nustebo. Parduotuvėje voliosi šokolodas, sutryptos ir apkramtytos šokoladinių saldainių dėžutės, o grindys išteptos purvu. Moteris iš pradžių pamanė, kad pas ją įsliūkino voverė, kaip jau yra buvę. Jos neradusi ji peržiūrėjo saugumo kameros įrašus ir nustebo sužinojusi, kad pas ją parduotuvėje lankėsi lokys, rašo huffingtonpost.com.
Naujausias tyrimas atskleidė, kad reguliariai šokoladą valgantys žmonės yra labiau linkę į lieknumą, skelbia BBC.
Tyrime dalyvavo apie 1 tūkst. JAV gyventojų, kurie laikėsi dietos, skaičiavo kalorijas ir kūno masės indeksą (KMI).
Buvo nustatyta, kad žmonės, kelis kartus per savaitę valgantys šokolado, yra lieknesni nei tie, kurie mėgaujasi šiuo malonumu tik esant progoms.
Nors šokolade yra daug kalorijų, jis taip pat turi sudedamųjų dalių, kurios yra naudingos svorio metimui, teigė mokslininkai.
Nepaisant didesnio kalorijų kiekio suvartojimo, reguliarios šokolado dozės yra susijusios su žemesniu KMI, teigiama žurnale „Archives of Internal Medicine” paskelbtame pranešime.
Mokslininkai išsiaiškino, kad svarbiausia yra, kaip dažnai valgomas šokoladas, o ne suvartojamas jo kiekis.
Tyrimo autorė dr. Beatričė Golomb (Beatrice Golomb) iš Kalifornijos universiteto San Diege teigė: „Mes nustatėme, kad kalorijų sudedamosios dalys, o ne jų skaičius, lemia jų įtaką svoriui”.
Tai jau ne pirmas kartas, kai mokslininkai pareiškia, kad šokoladas gali būti naudingas.
Atlikus kitus tyrimus paaiškėjo, kad šokoladas yra naudingas širdžiai. Tam tikros rūšies šokolado vartojimas turi teigiamą įtaką kraujo spaudimui, insulino jautrumui ir cholesterolio kiekiui. O juodame šokolade yra antioksidantų, kurie padeda neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus – nepastovius chemikalus, kurie gali sužaloti ląsteles.
Supilkite vyną į puodą, sudėkite prieskonius, užvirinkite. Leiskite 2/3 alkoholio išgaruoti. Išjunkite ugnį, ištraukite prieskonius.
Šokoladą sutarkuokite. Pieną supilkite į atskirą keptuvę, užvirinkite. Suberkite šokoladą, kol jis tirpsta, lengvai suplakite pieną.
Plakdami supilkite likusį vyną. Išpilstykite į taures ir patiekite.
Ilgais žiemos vakarais, po darbų dažnas iš mūsų mieliau renkasi pasyvų poilsį prieš televizorių ar prie kompiuterio, o tada net nepajunta, kai dažniau pradeda varstyti šaldytuvą, ieškodamas kuo gi nudžiuginti savo skrandį. Tamsa už lango neretai atsispindi ir sieloje, todėl saldumynai daugeliui moterų tampa tarsi raminamąja piliule, kuria žiemą dailiosios lyties atstovės dažnai ima piktnaudžiauti, kol galiausiai pradeda pastebėti vis labiau apvalėjančias kūno formas. Taigi, kaip turėtume maitintis žiemą, kad sveiki ir žvalūs išgyventume iki pavasario? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Aušra Jauniškyte.
Kas yra normali mityba?
Normalia mityba įprasta laikyti kada žmogus maitinasi pagal savo organizmo poreikius: valgo tada, kai jaučiasi alkanas, ir nevalgo būdamas sotus, valgydamas nepersivalgo ir nuolat neužkandžiauja tarp pagrindinių valgymų.
Per dieną reikėtų valgyti mažiausiai tris kartus – pusryčius, pietus ir vakarienę, o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti užkandžius – priešpiečius, pavakarius ir priešnakčius. Taip normaliai per dieną žmogus maitinasi penkis šešis kartus. Tačiau užkandžiauti nereikėtų visą dieną, pavyzdžiui, nuo pusryčių iki pietų valgyti riešutus, džiovintus vaisius arba šokoladą. Kita vertus, nuolatinis noras užkandžiauti rodo, kad nepakankamai buvo pavalgyta pagrindinių maitinimųsi metu. Tada geriau suvalgyti sotesnį užkandį, kad neužkandžiauti po nedaug, bet visą dieną. Nuolatinis užkandžiavimas gali būti ir dėl streso. Tada žmogus valgo apie tai net negalvodamas, kad kaip nors nusiraminti. Šiuo atveju reikėtų kreiptis į specialistą dėl nerimo ir ilgalaikio streso.
Apskritai valgyti reikėtų kas tris keturias valandas. Patartina nedaryti pertraukų tarp valgymų ilgesnių nei 5 valandos. Tos moterys, kurios nori sulieknėti ir dėl to rečiau valgo, nereikalingo svorio tikrai neatsikratys, nes tada sulėtėja organizmo medžiagų apykaita, o svoris išlieka, ar jo net priaugama. Darant ilgas pertraukas tarp valgymų, organizme pasikeičia hormonai, reguliuojantys apetitą. Dėl to sutrinka apetitas, atsiranda stiprus alkio jausmas ir sumažėja sotumo jausmas, galiausiai sugrįžta sunkiai prarasti kilogramai. Todėl ilgi tarpai tarp valgymų tikrai nėra tinkamas būdas numesti svorio.
Kaip reikėtų maitintis žiemos laikotarpiu, kad nepriaugti nereikalingų kilogramų ir išlikti sveikiems?
Žmogaus alkio ir sotumo jausmas parodo, kiek organizmui reikia energijos, kuri kalorijų pavidalu yra gaunama su maistu. Kai organizmas pritrūksta tos energijos (kepenyse išsekus angliavandenių atsargoms), jis alkio jausmu signalizuoja papildyti maisto atsargas. Tuo tarpu sotumo jausmas byloja, kad kalorijų gauta pakankamai ir kūnui energijos užtenka. Šis organizmo energijos papildymo mechanizmas veikia visais metų laikais, o tai padeda išlaikyti žmogui pastovų kūno svorį.
Tikriausiai visi pastebėjome, kad žiemos metu norisi kitokio maisto nei vasarą. Kadangi yra šalta, mažiau norisi šviežių daržovių ir labiau norisi šilto maisto. Todėl atšalus orams valgome pastebimai daugiau sriubos, troškinių, kito šilto maisto.
Be to, būtent šiltas maistas padeda kūnui greičiau sušilti. Juk daug maloniau žiemą išeiti į lauką išgėrus karštos arbatos nei atsigėrus šalto vandens. O ir parskubėjus iš lauko norisi karštos arbatos, o ne šalto gaivaus gėrimo.
Kodėl žiemą labiau norisi valgyti riebų maistą, dažniau norisi saldumynų?
Tai, kad žiemą norisi valgyti riebesnį maistą, yra visiškai normalu, nes šaltuoju sezonu mes sunaudojame daugiau energijos kūnui apšiltinti. Vadinasi reikia vartoti ir daugiau kalorijų turintį maistą. Tie žmonės, kurie riboja maistą arba valgo per mažai (geriausias pavyzdys – anoreksija sergančios merginos), ne tik žiemą, bet ir vasarą nuolat šąla. Taip yra todėl, jog kūnas nustoja naudoti energiją sušildymui, nes didesnę jos dalį sunaudoja gyvybinėms funkcijoms užtikrinti.
Tuo tarpu riebalai turi daugiausia energijos, reikalingos organizmą aprūpinti šiluma. Todėl žiemą labiau norisi riebesnio maisto, daugiau jos ir suvartojame.
Žiemą labiau norisi ir saldumynų. Rodos, ranka taip ir tiesiasi riebaus pyragaičio link. Taip yra todėl, kad žiemą dienos trumpos ir apniukusios, todėl daugelis skundžiasi liūdesiu ir vangumu. Taip yra todėl, kad smegenyse sumažėja „laimės hormono“ serotonino kiekis, o kai tik serotonino lygis mažėja, organizmas bando šį trūkumą kompensuoti reikalaudamas ko nors saldaus. Kai valgis kelia nuotaiką, jo ir norisi.
Kuo patartumėte pakeisti įprastus riebius pyragaičius ir kitus saldumynus, kurių taip norisi žiemos laikotarpiu?
Patarčiau negalvoti, kuo pakeisti saldumynus, o geriau suvalgyti ko tuo momentu norisi. Iš savo pacientų patirties žinau, jog daugelis žmonių bando pakeisti įprastus saldumynus sveikesniais produktais. Tačiau neretai geri norai baigiasi tuo, kad žmogus neatsispiria ir vis tiek suvalgo ne tik saldumyno pakaitalą, dažniausiai jogurtą, varškę ar sūrelius, bet ir taip norimą saldumyną. Tai gal būtų geriau iš karto pradėti nuo pyragaičio.
Reikia atsiminti, kad pasikeitusi vienos dienos mityba iš tiesų neturi jokios ypatingos įtakos mūsų organizmui: suvalgę daugiau riebaus ir saldaus maisto mes tikrai nepriaugsime svorio, nepadidės ir blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.
Tačiau jeigu saldumynų ir kito riebaus maisto norisi nuolat ir tai gresia persivalgymu ir dėl to pradėjusiu augti svoriu, pagalbos reikia ieškoti pas specialistą, kuris padės išsiaiškinti, kodėl taip norisi to riebaus ir saldaus maisto, nurodys mitybos klaidas ir padės jas koreguoti.
Na, o įprastus saldumynus galima pakeisti naudingais angliavandeniais – nesmulkintų grūdų duona, saldžiais vaisiais, dribsniais, koše, bananais, moliūgais, pasimėgauti juodojo šokolado plytele.
O kaip dėl alkoholio vartojimo žiemos metu, nes jo neatsisako ne tik žvejai, užsiimantys poledine žūkle, bet ir į žieminę gamtą savaitgaliais išvykstantys gyventojai?
Žiemą vartojamas alkoholis tik sudaro iliuziją, kad jo išgėrus pasidaro šilčiau. Alkoholis išplečia kraujagysles, ir labai trumpam žmogus iš tiesų pasijunta šilčiau. Tačiau iš tiesų, išsiplėtus kraujagyslėms, žmogaus organizmas šilumos netenka, nes atiduoda ją į aplinką. Tokia būklė yra pavojinga, nes tariamai sušilęs žmogus iš tiesų gali lengvai peršalti, greičiau gali sušalti rankas ir kojas. Taigi, išgėrus stikliuką į žandus plūstelėjęs karštis dar nereiškia, kad sušilote iš vidaus. O jei išgėrėte ne vieną taurelę, vadinasi kūnas neteks ir daugiau šilumos, kas yra pavojinga ilgiau būnant lauke išgėrus.
Todėl žiemą su šeima vykdami į gamtą ar su draugais į poledinę žūklę, vietoj alkoholio butelio verčiau pasiimkite karštos arbatos, kakavos ar kavos termosą. Sušilti padės ir į termosą įpilta karšta sriuba, kuri ne tik sušildys, bet ir užtikrins sotumo jausmą.
Kokius gėrimus rekomenduotumėt vartoti žiemą?
Pagrindinis, dažniausiai vartojamas gėrimas žiemos metu yra arbata. Kiti mėgsta kakavą, taip pat ir kavą. Žiemos metu retas kuris karštos arbatos puodelį išmaino į šalto vandens ar kito gaivaus gėrimo stiklinę.
Kiti gal pagalvos, o kaip su vandeniu, kurio reikia išgerti iki 1,5 litro per dieną? Tai štai, žiemos laikotarpiu į tą skysčių kiekį įeina ne tik vanduo ir sultys, bet ir arbata, kakava, taip pat per dieną suvalgyta sriuba. Kas dėl kavos, tai per dieną jos galima išgerti ne daugiau kaip keturis puodelius, nes jos padauginus, ji veikia kaip šlapimą varantis gėrimas, o tai organizmui nėra gerai, nes su skysčiais prarandami ir svarbūs mikroelementai – kalis, magnis, natris. Taigi, jei nesinori gerti šalto vandens, išgerkite daugiau karštų gėrimų, kurių gali būti 6-8 puodeliai per dieną.
Paprastai vienam kilogramui kūno svorio reikia mažiausiai 30 ml skysčių. Pavyzdžiui, jeigu moteris sveria 60 kilogramų, jai per dieną reikia suvartoti 1,8 litro skysčių. Taigi, norint užtikrinti optimalų skysčių kiekį, per dieną jai reikėtų išgerti keturis penkis didesnius puodelius arbatos arba kito gėrimo.
Dėkoju už pokalbį
Kalbėjosi Lina Jurgaitienė
Manoma, kad šokoladą žmogus atrado dar 1100 m. prieš mūsų erą. Nuo tada šokoladas tapo toks populiarus, kad dabar šokoladas yra ir kasdienis desertas, ir gardi šventinė dovana. Pateikiame geriausias vietas Europoje, kurias savo kelionių žemėlapiuose turėtų įrašyti kiekvienas šokolado mėgėjas.
Savaitgalis pagaliau atėjo, tikėkimės, kad orai bus mums malonūs ir praneš apie vasarą. O tiems, kurie suka galvas, ką čia skanaus pasigaminus, siūlome skanų ir saldų receptą – namų gamybos „Snickers“.
Sulieknėti padedantys pyragaičiai ir šokoladukai… Per daug neįtikėtina, kad galėtų būti tiesa? Gamintojai tvirtina atradę aitriosios paprikos sudedamąją dalį, kuri galėtų būti dedama į bet kokius saldumynus, skelbia „Daily Mail“.
Japonijos kompanija „Ajinomoto“, nuo 1909 metų gaminanti bene daugiausia diskusijų keliantį maisto priedą mononatrio glutamatą (E 621), šįkart nusitaikė į pyragaičius. Tačiau suskubta paskelbti, kad jų maistą valgysiantys asmenys jokiu būdų neturi tikėtis numesti svorį. Tai esą galima pasiekti tik jei produktas taps sudėtine žmogaus sveikos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo dalimi.
Vėlyva vakarienė tukina, ananasai yra natūralūs riebalų degintojai, o nuo šviežios duonos ima skaudėti pilvą. Taip ar ne? Susipažinkite su dešimt populiariausių mitų apie mitybos įpročius.
Vienas lietuviškas portalas šiandien paskelbė apie „Vilniaus pergalės“ juodajame šokolade su riešutais aptiktas gyvas kirmėles. Tačiau ar pateikiama vaizdinė medžiaga gali būti laikoma neginčijama tiesa?