stereotipai
Fotografas iš Dalaso Marine Joel Parés užsibrėžė labai kilnų tikslą – savo nuotraukomis bent šiek tiek pakeisti žmonių požiūrį į kitos rasės, seksualinės orientacijos, socialinio sluoksnio žmones. Nevertink knygos pagal viršelį – tai pagrindinis jo devizas.
Ne taip seniai „Laikas.lt“ kvietė skaitytojus dalyvauti nuotaiką keliančiame konkurse „kuriskuris?“, kurio dalyviai keistėsi savo apranga. Visgi naujausia fotografės JJ Levine nuotraukų seriją „Switch“ modelius kvietė ne tik pakeisti aprangą, bet iš pirmo žvigsnio – ir lytį.
Nepulkite mūsų kaltinti, jog pasiduodame kvailiems stereotipams – puikiai suprantame, jog šviesūs plaukai neturi nieko bendro su proto galimybėmis. Visgi sveika ironija ir vienas kitas šypsnis dar niekam nepakenkė, tad pristatome nuotraukų galeriją, kurioje užfiksuotos linksmiausios blondinių nesėkmės. Smagaus žiūrėjimo!
Lyčių lygybe besirūpinanti organizacija „UN Women“ kartu su „Memac Ogilvy & Mather Dubai“ sukūrė socialinių reklamų ciklą. Jo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo paieškos sistema „Google“.
Ketvirtus metus iš eilės vykstanti socialinė akcija „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ lapkričio 27 d. vakarą Šeimos santykių institute Kaune kvietė dalyvauti viešoje diskusijoje. Negausiai susirinkę dalyviai drauge su instituto psichologe Rasa Pietariene diskutavo apie stereotipinius vyrų ir moterų lyčių vaidmenis bei galios pasiskirstymą šiuolaikinėje visuomenėje.
Nors vergovė ir juodaodžių žmonių žeminimas Jungtinėse Amerikos Valstijose jau praeitis, Michael Ray Charles yra įsitikinęs, kad nemaloni istorija bei stereotipų našta vargina žmones iki šiol. Galvodamas apie tai, kiek daug žmonių gyvenimu paveikė įsisenėję kultūriniai įvaizdžiai, Michael pasiryžo juos sugriauti ir priversti žmones susimąstyti, pasijausti nepatogiai. Tai jis daro tapydamas sarkastiškus, tačiau širdį paliečiančius bei susimąstyti priverčiančius plakatus. Beje, jo darbai patinka tikrai ne visiems, tačiau tai jį dar labiau įkvepia kovai.
„Lakūno kabina“ (Cockpit, 2012) – švedų komedija, humoro pagalba atskleidžianti itin šiuo metu šalyje aštrią socialinę lyčių problemą. Žinoma, Švedijoje tai ypač aktualu, nes švedams tai rūpi ir jie garsiai apie tai kalba.
Kas nutiktų, jeigu stereotipinis vyrukas su alaus skardine teiktų psichologinę pagalbą? Būtų… labai seksistiški atsakymai.
Meilė apverčia gyvenimą iš pagrindų, atsiranda antro žmogaus poreikiai, kuriuos derini su savaisiais. Atsiranda naujos veiklos ir nauji interesai. Stengiesi tobulinti savo santykius pagal kažkokius savo vidinius standartus, kurie be abejonės yra nulemti auklėjimo ir kultūrinių priežasčių. Ne visada šios kartelės yra pasiekiamos, gal net kartais tas suvokimas yra iškreiptas ir pastovus nusivylimas arba siekimas neįmanomo griauna santykius. Taigi, kokiais klaidingais stereotipais vadovaujamės?
Visų pirma, pilna literatūros, kuriose akcentuojamas visiškas pasitikėjimas ir atvirumas porose. Psichologai ragina neslėpti nieko nei nuo savęs, nei nuo aplinkinių, ypatingai savo partnerių. Bet kiekvienas ištartas žodis gali paglostyti arba sudaužyti mylimo žmogaus širdį. Daugelis, kurie deklaruoja, kad geriau karti tiesa, nei saldus melas, nenorėtų išgirsti pikantiškų Jūsų praeities detalių. Galbūt tai, kad Jums dabar atrodys nebereikšminga, galbūt tai, ko niekada nebekartotumėte, Jūsų partneris palaikys labiau taisykle, nei išimtimi ir nuolat lauks iš Jūsų tokio elgesio.
Dar vienas iš stereotipų – kad reikia kuo daugiau laiko praleisti kartu, kad reikia visur būti kartu ir visas veiklas atlikti vienas kito kompanijoje. Prie šio stereotipo prisideda ir noras pakeisti partnerį, pripratinti daryti tai, kas jam nepatinka. Ilgainiui žmogus pasigenda individualumo, nori būti išskirtinis ir už tai vertinimas, nori turėti savo draugų ratą, kuriems galėtų pasipasakoti apie santykius ar apie tuos dalykus, kurių nenori neštis į namus – darbo problemas ir pan. Partneris Jus pamilo tokius, kokiais buvote, todėl aukoti dėl jo savo pomėgius neverta, tapsite atskleista paslaptimi, perskaityta knyga, įsisuks rutina ir žiovulys santykiuose. Aišku nevertėtų vykti atostogauti, lankytis draugų gimtadienius ir viską daryti atskirai, tai kraštutinumas, tiesiog reikia išlaikyti balansą tarp mano ir mūsų.
Flirtas – tai nuodas, kuriam vaistų ieško daugelis porų. Dažnai tai byloja apie partnerio nepasitikėjimą savimi. Kartais yra pagrindas nerimauti, bet dažniausiai tai būna išpūstas burbulas, kurio dėka sukuriamos konfliktinės situacijos. Visų pirma reikia žinoti, kad trauka ir seksualumas yra natūralus ir įgimtas pojūtis, tam nereikia priešintis, jo neigti ir kitaip su tuo kovoti. Dažniausiai labiausiai traukia tai, kas yra draudžiama. Akcentuokite savo vertę ir Jūsų poros unikalumą bei nepaprastumą. Leiskite savo partneriui paganyti akis ir objektyviai vertinkite, kad Jūs nesate pats gražiausias, protingiausias ir idealiausias, bet Jūsų partneris taip pat toks nėra. Visada gali atsirasti kiti, geresni, bet dėl kažkokių priežasčių Jūs pasirinkote vienas kita ir skiriate vienas kitam tai, kas brangiausia – savo laiką, save.
Taip pat visuomenėje priimtas nesibaigiančios seksualinės traukos mitas, tarsi visi partneriai nori mylėtis kiekvieną minutę ir šis noras yra varomasis poros variklis. Bet juk žmonės yra gyvi, jie pavargsta, jie gali neturėti nuotaikos. Kartais tiesiog buvimas kartu suteikia malonius pojūčius ir nereikia seksualinio suartėjimo. Taip pat sekso dažnumas yra poros individualus pasirinkimas, kuris priklauso nuo fiziologinių partnerių poreikių. Dažnas lytinis suartėjimas gali net prarasti savo žavesį, todėl ne veltui sakoma, kad svarbiau yra kokybė, nei kiekybė.
Meilė tik duoda, bet nieko neatima. Tai dar vienas stereotipas. Vis daugiau tyrėjų pripažįsta, kad įsimylėję partneriai netenka dalies savo draugų, vidutiniškai dviejų. Taip atsitinka todėl, kad išsiskiria interesai ir kartu praleidžiama vis mažiau laiko. Galbūt ir neverta bandyti išlaikyti visus draugus arba graužti savęs, o dar blogiau savo naujojo mylimojo, jei kažkokie ryšiai nutrūksta.
Taigi, linkiu atsiriboti nuo stereotipų ir mylėti savo meile – nuoširdžiai, aklai ir be jokių taisyklių!