sukčiai
„Apple“ kompanijai pristačius naujausią išmanųjį telefoną iPhone 6, netruko pasklisti ir su juo susiję melagingi pranešimai. ESET ekspertų teigimu, socialiniame tinkle „Facebook“ sukčiai siūlo iPhone 6 išmanųjį nemokamai ir taip renka asmeninius duomenis ar siekia išvilioti pinigus iš patiklių vartotojų.
Prieš keletą dienų įvyko nemalonus įvykis – ryte negalėjau prisijungti prie savo YAHOO pašto dėžutės – užrašas ekrane rėkte rėkė – blogas slaptažodis. Pakeisti jo neleido: rašė, kad dabar negaliu to padaryti ir kad galėsiu tai padaryti tik kitą dieną. Su nerimu laukiau, nes nujaučiau kažką negero.
Išsiaiškinta, kad išjungę mobilųjį telefoną, nesinaudodami internetu, nežiūrėdami televizijos ir neklausydami radijo, jauni žmonės ima išgyventi simptomus, labai panašius į tuos, kuriuos patiria staigiai nustojęs vartoti narkotikus narkomanas, praneša telegraph.co.uk.
Tyrime, pavadintame „Unplugged“, dalyvavo savanoriai iš 12 pasaulio universitetų. Jie praleido 24 valandas nesinaudodami kompiuteriais (el. paštu, facebook), mobiliaisiais telefonais, iPodais, nežiūrėdami televizijos, neklausydami radijo ir net neskaitydami laikraščių. Tiesa, jiems buvo leidžiama naudotis laidiniais telefonais ir skaityti knygas.
Tiriamųjų buvo paprašyta aprašyti išgyventas patirtis dienoraštyje. Iš dienoraščių įrašų paaiškėjo, kad dauguma jaunuolių patyrė nerimą, jautėsi izoliuoti. Pastebėta, kad tyrimo dalyviams pasireiškė simptomų, kuriuos išgyvena rūkymo bandantys atsisakyti žmonės. Dalis tiriamųjų atvirai prisipažino, kad išgyvena kažką panašaus į įpročių bandančio atsisakyti narkomano „lomkes“. Kiti teigė besijaučiantys taip, lyg laikytųsi dietos.
Mokslininkai jau rado pavadinimą šiam reiškiniui – jei turite panašių problemų, jums pasireiškė IDD (angl. Information Deprivation Disorder, t. y. sutrikimai dėl informacijos trūkumo).
Dr. Gerodimos, vienas iš tyrimą atlikusių daktarų, pastebėjo, kad tiriamiesiems pasireiškė ne vien psichologiniai, bet ir fiziniai priklausomybės simptomai. Anot jo, buvo labai įdomu pastebėti, koks šiuolaikinis žmogus priklausomas nuo savo turimų technologijų.
Dalis tiriamųjų jautėsi neramiai ir vis ieškodavo savo mobilaus telefono, nors ir žinojo, kad jo neturi. Dar didesnį nepatogumą eksperimento dalyviams sukėlė negalėjimas klausytis muzikos – dauguma jaunuolių pripažino, kad tyloje jautėsi itin nesmagiai ir nemaloniai.
Pastebėta, kad atsiribojimas nuo informacijos tiriamiesiems padarė ir teigiamą poveikį – jie tapo pastabesni aplink vykstantiems dalykams, išgirdo paukščių čiulbėjimą, atkreipė dėmesį į tai, ką veikia jų kaimynai, buvo daugiau linkę bendrauti gyvai.
Dr. Gerodimos teigė, kad atsargesnis naudojimasis technologijomis gali padėti suvaldyti jų poveikį. Mokslininkas patarė kiekvienam pabandyti praleisti vieną dieną be kompiuterio, mobiliojo telefono, televizijos ir radijo.
Tyrimo rezultatai turėtų paaštrinti neurologų ir psichologų diskusijas dėl poveikio, kurį vadinamajai „internetinei kartai“ sukelia per dažnas naudojimasis internetu, kompiuteriniais žaidimais ir socialiniais tinklalapiais.
Lapkričio 26 d., Vilnius. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (toliau – LNPPĮA), vienijanti įmones, valdančias didžiuosius degalinių tinklus, perspėja vairuotojus būti atidiems, mat vagišiai sugalvojo naują būdą pasipelnyti iš vairuotojų. Prisistatę prie degalinių klientų jie pažada užpilti degalų pigiau, pasisiūlo sumokėti, tačiau gavę pinigus išsyk pabėga.
„Facebook“ erdvėje bendrauja jau kas penktas lietuvis – tinklalapyje užsiregistravusiųjų Lietuvos gyventojų skaičius įveikė 700 tūkstančių ribą ir sparčiai auga. Virtualios socialinės bendruomenės populiarumas atveria ne tik naujas bendravimo, rinkodaros galimybes, bet ir sukurią terpę naujiems pavojams.
ESET saugumo sprendimams atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovo Tomo Parnarausko teigimu, bene daugiausiai problemų naudojantis socialinių tinklų svetainėmis sukuria pasitikėjimas.
„Naudodamasis „Facebook“ ar panašia svetaine, vartotojas mato tik pažįstamų žmonių skelbiamą informaciją. Atitinkamai jis ją traktuoja kaip patikimą, drąsiai bando siūlomas programas, nuorodas. Tačiau jei vienas bičiulių rato narys netyčiomis pasinaudojo kenkėjiška programa, kuri apie save paskelbė visiems, labai tikėtina, kad ja pasinaudos ir visi pirmosios aukos draugai“, – pasakoja T. Paranarauskas.
Anot T. Parnarausko, puikiai vartotojų elgseną perpratusiems sukčiams išradingumo netrūksta, tačiau dažnai tereikia elementaraus atsargumo, norint atpažinti dažniausiai pasitaikančias „Facebook“ grėsmes.
Nuo programų iki asmeninių žiniučių
Bene populiariausias ir daugiausiai aukų priviliojantis sukčių metodas – pramoginės „Facebook“ programos – įvairios anketos, žaidimai, testai. Deja, retai kas susimąsto, jog asmeninių duomenų – vardo, amžiaus, elektroninio pašto adreso, draugų sąrašo – reikalaujančios programos gali būti sukčių įrankiu.
Ne mažiau populiarūs elektroniniai laiškai, kuriuose pranešame apie neva vykdomus saugumo patikrinimus ar kitus „Facebook“ veiksmus, kurie reikalauja pateikti prisijungimo duomenis fiktyviose svetainėse, kaip pvz. „Facebookalike“. Viena iš pagrindinių šių atakų tikslas – slaptažodžių vagystė. Dažnai žmonės naudojasi vienu slaptažodžiu prisijungti prie socialinio tinklo, elektroninio pašto, elektroninės bankininkystės ar darbo duomenų bazės. Todėl „Facebook“ slaptažodžio pasisavinimas gali sukelti itin skaudžių finansinių pasekmių.
Dar vienas apgavystės būdas – prisidengus „Facebook“ draugų vardu, siunčiamos žinutės su prašymu paskolinti tam tikrą sumą pinigų. Nors tai analogas seno sukčių metodo, kuomet siunčiant elektroninius laiškus prašoma pervesti pinigų lėktuvo bilietui ar viešbučiui, jis vis dar suvilioja patiklius „Facebook“ vartotojų.
„Koobface“ – kenkėjiška programa, plintanti „Facebook“ nuo 2008 metų. „Koobface“ plinta per „Facebook“ draugų žinutes su nuorodomis, kurias paspaudus kenkėjas automatiškai patenka į kompiuterius. Vėliu, pasinaudojęs užkrėsto kompiuterio savininko profiliu, kenkėjas siunčia analogiškas žinutes kitiems „Facebook“ draugams.
Itin aktyvios sukčių atakos kuomet prisidengus „Facebook“ draugų vardu siunčiamos intriguojančios nuorodos. Šios atakos pavojingos tuo, jog gali užkrėsti kompiuterį tiek kartų, kiek vartotojas atidaro „Facebook“ žinutę, net jei ir nespaudžia ant nuorodos ar nesinaudoja programa.
Mažiau saugu nei gatvėje
„Pagrindinis apsisaugojimo nuo „Facebook“ atakų būdas – nepasitikėti niekuo. Juk jei kas nors mūsų paprašytų tiesiog pateikti asmeninius duomenis – nieku gyvu nesutiktume, tačiau mielai tai darome virtualioje erdvėje. Todėl neturėtume pamiršti, o dažnai ir perdėtai laikytis elementaraus saugumo priemonių. Neretai joje – pavojingiau nei gatvėje“, – pasakoja Tomas Parnarauskas.
„Facebook“ naudotojams patariama neskubėti atverti įvairių intriguojančio turinio nuorodų, atsargiai vertinti siūlomas paslaugas, programas. Ypatingai atsargiai reikėtų vertinti draugų žinutes ar neva oficialius „Facebook“ pranešimus, reikalaujančius patikti asmeninius duomenis, slaptažodžius.
Pasaulinis socialinis tinklas „Facebook” tapo antru dažniausiai duomenų vagių atakuojamu tinklalapiu pasaulyje. Aplenkęs interneto prekybos ir aukcionų portalą „eBay”, pagal duomenų vagių atakų skaičių „Facebook” atsilieka tik nuo tarptautinės mokėjimų sistemos „PayPal”, rodo saugumo sprendimų kūrėjos „Kaspersky Lab.” duomenys.
„Vasarą duomenų vagių (angl. phishers) atakos, nukreiptos prieš „Facebook” portalą ir jo vartotojus, buvo triskart intensyvesnės. Socialiniai tinklai vis labiau domina interneto nusikaltėlius, nes čia žinutės sklinda per draugus, kuriais mes linkę gan aklai pasitikėti. Tuo pasinaudoja sukčiai, nuviliodami vartotoją į nesaugią aplinką ir pavogdami jo konfidencialius duomenis, prisijungimo slaptažodžius ir kitą asmeninę informaciją”, – sakė „Kaspersky Lab.” programinės įrangos platintojo Lietuvoje, bendrovės „Atviros informacinės sistemos” projektų vadovas Andrius Šaveiko.
Remiantis „Kaspersky Lab.” duomenimis, populiariausiu duomenų vagių atakų tikslu išlieka tarptautinė atsiskaitymų sistema „PayPal”. Į ją yra nukreipta apie 53,5 proc. interneto sukčių atakų. Į antrąją vietą pakilęs „Facebook” portalas sulaukia 12,8 proc. atakų, o į trečią vietą smuktelėjo pasaulinė el. prekybos ir aukcionų svetainė „eBay”. Į šį portalą nukreipta 7,6 proc. visų duomenų vagių atakų.
Pasak A. Šaveiko, socialiniame tinkle vartotojas gali susidurti su įvairiais pavojais – nesaugiomis nuorodomis, nepageidaujamomis reklamomis. „Pastaruoju metu ypač plinta grupės, siūlančios užsiregistruoti, pakviesti prijungti prie grupės visus savo draugus ir taip dalyvauti loterijoje dėl kelionės ar kito vertingo daikto. Paprastai šios grupės, surinkusios tam tikrą narių skaičių, vėliau yra parduodamos nepageidaujamos reklamos skleidėjams”, – pasakojo A. Šaveiko.
Anot eksperto, norėdamas būti saugus, vartotojas visų pirma turėtų pasirūpinti legalia antivirusine programine įranga. „Mokamos antivirusinės programos turi integruotą apsaugą nuo socialiniais tinklais sklindančių virusų, nepageidaujamų reklamų ir kitų interneto pavojų. „Kaspersky Internet Security 2011” į savo produktus diegia aplinką „Saugi terpė”, skirtą įtartinoms programoms ir tinklapiams paleisti, virtualiąją klaviatūrą ir apsaugos nuo sukčių programą, užtikrinančią asmeninių duomenų saugumą. Ši programa taip pat leidžia apsisaugoti nuo brukalų ir įkyrios internetinės reklamos bei leidžia tėvams nustatyti, kad vaikai naršydami po socialinius tinklus ar internetą nepatektų į nesaugius portalus, nepasiektų pornografinio ar kito nepageidaujamo turinio”, – sakė „Atviros informacinės sistemos” projektų vadovas.
Visame pasaulyje interneto grėsmių nuolat daugėja. Pernai užfiksavusi 25-milijoninį kenkėją, „Kaspersky Lab.” skaičiuoja, kad šiandien maždaug 80 proc. el. laiškų sudaro brukalai. „Jeigu kelioms minutėms išjungtume el. pašto laiškų filtrus ir apsaugos sistemas, turbūt vos spėtume trinti į pašto dėžutę įkrentančius brukalus. Mes net nepastebime, kiek daug kenksmingų laiškų sustabdo apsaugos sistemos”, – sakė A. Šaveiko.