Laikas.lt
Pgl. Guardian.co.uk
Anglas Philas Inkley (36) įsitikinęs, kad elektromagnetiniai laukai jam sukelia kraujavimą iš nosies, spengimą ausyse, galvos skausmą, konvulsijas ir sąmonės aptemimus. Jis pabėgo iš civilizacijos ir apsigyveno miške, kad sumažintų šiuos ligos, vadinamos padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromu (PEJS), padarinius.
Vaikinas sako, kad toks atsiskyrėliškas gyvenimas jį visiškai izoliuoja nuo aplinkinių. Tačiau jis ir toliau tiki, kad tai jam padeda išvengti minėto sidromo, kuris, pasak daugumos gydytojų, paprasčiausiai neegzistuoja.
Pasaulyje esti ir daugiau žmonių, kuriuos kankina PEJS. Jie tikina skeptiškai nusiteikusius mokslininkus, jog jų kančios tikros: būnant arti bevielio interneto, mobiliųjų telefonų ir netgi kai kurių šviesos šaltinių, jų situacija ir skausmai blogėja. Kai kurie medikai spėja, kad nuo 2 iki 5 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų gali būti paveikti elektromagnetinių laukų. 2002-aisias netgi pati Pasaulio Sveikatos Organizacijos generalinė direktorė Gro Harlem Burndtland prisipažino kenčianti nuo padidėjusio elektromagnetinių laukų jautrumo. Tiesa, po šio pareiškimo ji paliko organizaciją ir debatai apie šią ligą nutilo.
Tačiau Philui jo liga tikra – ji visiškai užvaldė jo gyvenimą ir jam teko apsigyventi karavane, miško pakraštyje, kur jis verda vakarienę ant laužo ir sakosi padarysiąs bet ką, kad pabėgtų nuo elektromagnetinių laukų. „Mano gyvenimas beviltiškas, nes žmonės netiki, jog elektromagnetiniai laukai gali sukelti PEJS. Kiekviena diena yra kova už gyvenimą, o aplinkiniai mano, kad visa tai aš išsigalvoju“, -guodžiasi jis.
Vaikinas pastebėjo pirmus simptomus, kai į kiekvienus namus ėmė belstis bevielis internetas. Jis buvo tas, į kurį kreipdavosi šeima ir draugai, kai sugesdavo jų kompiuteriai. Po dienos jų taisymo Philas jusdavo skausmą krūtinėje ir spaudimą smilkiniuose. Tokie patys skausmai jį aplankė ir tada, kai jis bandė pataisyti laisvų rankų telefono įrangą savo tėčiui. Nuo to laiko Philas aktyviai ieškojo atsakymų nepriklausomų mokslininkų tyrimuose.
Deja, dauguma mokslinių darbų (finansuotų telekomunikacijų bendrovių) neigia PEJS egzistavimą. Mokslininkai, daktarai ir, žinoma, mobiliųjų telefonų industrija teigia, kad elektromagnetiniai laukai negali būti rizikingi sveikatai. Viena tyrėjų teorija bando paaiškinti PEJS paprastai – visi simptomai yra psichologiniai ir tiesiogiai susiję su neigiamu žmonių nusiteikimu, esant greta elektromagnetinių laukų paaštrėja ir jų diskomfortas. Tačiau sindromo paveikti žmonės kritikuoja šiuos tyrimus ir primena, kad tabako industrija sugebėjo 40 metų nuslepti rūkymo daromą žalą ir tik neseniai medikams buvo leista pripažinti šią ligą chronišku nuovargio sindromu.
„Norėjau tikėti, kad aš tiesiog išprotėjau, taip būtų buvę lengviau. Bet aš sveiko proto. Susiekiau su britų Sveikatos Apsaugos Agentūra pasitarti“, – pasakoja Philas. Vis dėlto tiek ši institucija, tiek jo šeimos gydytojas jį patikino, kad toks sindromas neegzistuoja. Po šių įvykių vyras jaučiasi vienišas ir blogiausia, kad bloga savijauta iš tikro padaro darbingo amžiaus vyrą bejėgiu.
Belieka laukti, kol bus atlikta daugiau mokslinių tyrimų, atskleisiančių tiesą. Iki to laiko Philas bandys ieškoti moralinės ir finansinės pagalbos, kad netaptų visišku atsiskyrėliu.
Daugiau nuotraukų galerijoje (teisės – Dailymail.co.uk).
