Gamtoje gausu alkoholio vartojimo ne tik tarp žmonių, rodo tyrimai.
Paskelbti įrodymai rodo, kad alkoholio natūraliai randama beveik visose Žemės ekosistemose, todėl dauguma saldžiais vaisiais ir nektarais besimaitinančių gyvūnų reguliariai gauna šią svaiginančią medžiagą.
Vienas įdomus tyrimas buvo atliktas pietryčių Gvinėjoje, kur laukinės šimpanzės buvo užfiksuotos geriančios alkoholinius rafijos palmių sultis. Panašūs pastebėjimai buvo atlikti Barro Kolorado saloje Panamoje, kur beždžionės reguliariai vartoja geltonuosius mombino vaisius, kuriuose yra 1–2,5 % alkoholio. Mokslininkai teigia, kad tokie atvejai patvirtina, jog gyvūnai ne tik vartoją alkoholį, bet ir prisitaiko prie jo vartojimo.
Tyrėjai taip pat surinko daugybę pasakojimų apie apsvaigusius gyvūnus, pavyzdžiui, dramblius ir babuinus, girtus nuo marulų vaisių Botsvanoje, arba briedį, kuris buvo rastas įstrigusias į medyje Švedijoje po to, kai suvalgė fermentuotų obuolių. Tačiau svarbu paminėti, kad nė viename iš šių atvejų alkoholio koncentracija nebuvo išmatuota nei gyvūnuose, nei vaisiuose.
Taigi, nors alkoholis gyvūnų gyvenime yra neabejotinas reiškinys, klausimas, ar tai gali vesti į priklausomybę ar girtumą, vis dar lieka atviras. Vis dėlto tai rodo, kad gyvūnai ir žmonės ne tik kartu gyvena šioje planetoje, bet ir dalijasi tam tikrais elgesio modeliais, susijusiais su alkoholio vartojimu.
Bene ryškiausias alkoholio poveikis pastebimas vabzdžiuose. Vaisinių muselių patinai ima vartoti alkoholį, kai juos atstumia potencialūs porininkai, o artimų rūšių patelės tampa mažiau išrankios ir ima poruotis su daugiau patinų jei prieš tai pavartojo alkoholio. Vaisinės muselės taip pat deda kiaušinėlius į maistą, kuriame gausu etanolio, nes taip apsaugo palikuonis nuo parazitų.
Dar viena išskirtinė rūšis – rytietiškos širšės. Mokslininkų komanda, vadovaujama Erano Levino iš Tel Avivo universiteto, neseniai išsiaiškino, kad šios širšės gali būti vieninteliai gyvūnai, galintys suvartoti labai didelius alkoholio kiekius be neigiamo poveikio. „Jie gali nuryti iki 80 % etanolio tirpalo, neturėdami neigiamo poveikio savo mirtingumui ar elgesiui“, – sakė tyrimo autorė dr. Sophia Bouchebti.
„Išskyrus vaisines muses, aye aye ir lėtuosius lorisus, vis dar neaišku, ar gyvūnai sąmoningai renkasi maistą, kuriame yra etanolio,“ – teigia Matthew Carriganas iš Centrinės Floridos koledžo, kuris taip pat dalyvavo šių tyrimų apžvalgoje. Vienas iš tolesnių tyrimų etapų – patikrinti, ar laukiniai gyvūnai renkasi etanolio turinčius vaisius, ar tik suvalgo juos netyčia, kai nefermentuoti vaisiai tampa retesni.
Šie atradimai parodo, kad alkoholis gyvūnų gyvenime yra neabejotinas reiškinys. Nors daugeliu atvejų gyvūnai vartoja alkoholį ne dėl sąmoningo pasirinkimo, atrodo, kad etanolis kai kuriais atvejais atlieka tam tikrą biologinę funkciją, pavyzdžiui, kaip apsauga nuo parazitų. Tai įdomiai atspindi ir žmonių bei gyvūnų elgesio paraleles, kai natūralus alkoholis tampa gyvybės ciklo dalimi.
Beje kol ne viskas aišku su gyvūnų alkoholio vartojimu, bet daug daugiau žinome apie alkoholio poveikį žmonėms ir turėtų būti įdomu ką medicinos ekspertai papasakojo ir paaiškino per kiek laiko alkoholis pasišalina iš kūno. Atsakymas nustebins.
