Juokas – viena maloniausių ir sveikiausių žmogaus reakcijų. Jis mus vienija, kelia nuotaiką, stiprina emocinius ryšius ir net gerina sveikatą. Tačiau ką daryti, kai juokas prasiveržia visiškai netinkamu metu – per laidotuves, ištikus nesėkmei ar net viešajame transporte prisiminus kažką juokingo? Tokiais atvejais dažnas jaučia kaltę, tačiau iš tikrųjų – netinkamas juokas dažnai yra visiškai natūrali reakcija.
Kodėl juokiamės netinkamu metu?
Mokslininkai aiškina, kad juokas, net ir atrodytų netinkamiausioje situacijoje, yra psichologinės įtampos iškrova. Tai vadinama emocine katarsio forma – mūsų smegenys pasitelkia juoką, kad sumažintų stresą, įtampą ar nerimą.
Nors esame įpratę manyti, kad juokas visada reiškia džiaugsmą, džiugesį ar susižavėjimą, realybėje tai – daug sudėtingesnis reiškinys. Kartais juokiamės ne todėl, kad mums juokinga, o todėl, kad smegenys ieško būdo susidoroti su nemalonia emocine būsena.
„Nervingas juokas“ – pasąmonės gynybos mechanizmas
Netinkamu momentu kylantis juokas dažnai vadinamas nervinguoju juoku. Tai nėra tiesiog blogi manierai ar dėmesio stoka – tai signalas, kad mūsų nervų sistema patiria diskomfortą ar net stresą. Juokas šiuo atveju tampa savotiška apsauga nuo emocinės perkrovos.
Tokios reakcijos dažnai pasireiškia:
- Konfliktinėse situacijose
- Išgirdus blogas naujienas
- Susidūrus su mirtimi ar netektimi
- Patiriant viešą gėdą ar diskomfortą
- Prisiminus nemalonią ar traumuojančią patirtį
Svarbiausia – nesmerkti savęs dėl šių akimirkų. Juokas – tai ne sąmoningas sprendimas, o spontaniška reakcija, kylanti iš gilesnių psichologinių sluoksnių.

Juoko svarba psichikos sveikatai
Neuromokslininkai teigia, kad juokas – vienas svarbiausių, bet kartu ir mažiausiai suprastų žmogaus elgesio reiškinių. Nors juokas dažniausiai suvokiamas kaip džiaugsmo išraiška, jis taip pat padeda paleisti slopintas emocijas, atsikratyti įtampos ir net padeda priimti sunkius gyvenimo įvykius.
Įdomu tai, kad kai kurie mokslininkai mano, jog juokas evoliucijos eigoje išsivystė kaip išgyvenimo mechanizmas, o ne tik linksma socialinė priemonė. Juokas padeda ne tik susidraugauti, bet ir reguliuoti emocijas bei įveikti stresines situacijas.
Juokas netinkamu metu: kaip su tuo elgtis?
Jei pastebite, kad dažnai juokiatės netinkamose situacijose, svarbu:
- Atpažinti emocinį foną – ar tai stresas, nerimas, įtampa?
- Neteisti savęs – tai ne valios trūkumas, o instinktyvi reakcija.
- Pasikalbėti su artimaisiais ar specialistu – ypač jei juokas tampa dažnu, nekontroliuojamu ar trikdančiu reiškiniu.
Juokas – ne tik linksmas, bet ir labai galingas ginklas prieš stresą bei nerimą. Netinkamu metu kylantis juokas gali atrodyti nepatogiai, bet dažniausiai jis atspindi vidinį bandymą susitvarkyti su emociniu krūviu. Mokėdami atpažinti šias reakcijas, galime geriau suprasti savo emocijas ir tinkamai jomis pasirūpinti.
Šaltinis: https://ukr.media/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.