Kalbėdami apie amžių, dažniausiai turime omenyje chronologinį amžių, tai yra, kiek metų praėjo nuo mūsų gimimo. Tačiau yra ir kitas, svarbesnis amžiaus matas – biologinis amžius. Šis indikatorius parodo, kaip mūsų organizmas sensta ir kokia yra mūsų sveikatos būklė. Ekspertai paaiškina, kaip galima apskaičiuoti savo biologinį amžių ir kokie veiksniai tam turi įtakos.
Kas yra biologinis amžius?
Biologinis amžius yra skirtingas nuo chronologinio, nes jis atspindi mūsų organizmo fiziologinę būklę. Jis matuoja, kaip sveikai veikia mūsų vidaus organai ir sistemų funkcijos, taip pat kaip gerai prisitaikome prie aplinkos ir kaip efektyviai mūsų kūnas atsinaujina. Tai apima įvairius rodiklius, tokius kaip kraujospūdis, širdies ritmas, kūno masės indeksas (KMI), raumenų ir kaulų sveikata, medžiagų apykaita ir net genetika.
Biologinis amžius gali būti tiek jaunesnis, tiek vyresnis už chronologinį, priklausomai nuo mūsų gyvenimo būdo, mitybos ir aplinkos. Pavyzdžiui, žmogus, kuris reguliariai sportuoja ir laikosi sveikos mitybos, gali turėti biologinį amžių, kuris yra mažesnis nei jo chronologinis.
Tuo tarpu, jeigu žmogus turi nesveikų įpročių, tokių kaip rūkymas ar nesubalansuota mityba, jo biologinis amžius gali būti didesnis už chronologinį. Tokie skirtumai gali būti pastebimi net ir esant tokiam pačiam chronologiniam amžiui. Taip pat svarbu, kad biologinis amžius gali kisti per gyvenimą, nes sveikatos įpročiai ir gyvenimo sąlygos nuolat keičiasi.
Kaip apskaičiuoti biologinį amžių?
Biologinio amžiaus skaičiavimas nėra toks paprastas kaip chronologinio, tačiau tai įmanoma atlikti naudojant įvairias sveikatos testų kombinacijas. Vienas iš būdų – atlikti išsamų sveikatos tyrimą, kuris apima laboratorinius kraujo tyrimus, širdies sveikatos patikrinimus, kraujospūdžio matavimus ir fizinio pasirengimo vertinimus. Remiantis šiais duomenimis, gydytojai gali atlikti analizę ir palyginti jūsų biologinį amžių su vidutiniais sveikatos rodikliais tam tikrame amžiaus intervale.
Dabar taip pat egzistuoja kelios internetinės programėlės ir testai, kurie naudoja jūsų gyvenimo būdo, mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos duomenis, kad apskaičiuotų jūsų biologinį amžių. Nors šie testai gali suteikti naudingos informacijos, jie nėra visiškai tikslūs, nes biologinio amžiaus skaičiavimas priklauso nuo daugybės individualių faktorių.

Kokie veiksniai turi įtakos biologiniam amžiui?
Yra daugybė veiksnių, kurie gali turėti įtakos jūsų biologiniam amžiui. Pirmiausia, gyvenimo būdas yra vienas iš svarbiausių: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali prisidėti prie jauno biologinio amžiaus išlaikymo. Be to, genetika taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes kai kurie žmonės natūraliai gali sensti lėčiau nei kiti.
Kiti veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholis, nesveika mityba, per didelis stresas ir užteršta aplinka, gali pagreitinti biologinio amžiaus augimą. Be to, chronicinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, širdies ligos ar aukštas kraujospūdis, taip pat gali prisidėti prie greitesnio organizmo senėjimo.
Svarbus veiksnys taip pat yra socialiniai ir emociniai ryšiai – žmonės, kurie jaučiasi palaikomi šeimos ir draugų, dažnai gyvena ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą. Psichologinė gerovė, teigiamas požiūris į gyvenimą ir gebėjimas valdyti emocijas gali padėti sumažinti senėjimo procesus.
Svarbu paminėti, ir kad nuolatinis sveikatos tikrinimas bei ligų prevencija gali padėti išlaikyti biologinį amžių žemesnį, nes ankstyva ligų diagnostika ir gydymas turi didelį poveikį bendrai sveikatai.
Kodėl svarbu žinoti savo biologinį amžių?
Suprasti savo biologinį amžių yra svarbu, nes tai gali padėti jums geriau suprasti, kaip jūsų kūnas reaguoja į įvairius gyvenimo faktorius. Jeigu biologinis amžius yra aukštesnis nei chronologinis, tai gali būti signalas, kad jūsų organizmui reikia daugiau dėmesio – galbūt reikia pakeisti mitybos įpročius, pradėti daugiau judėti ar sumažinti stresą.
Tai gali padėti jums išvengti rimtesnių sveikatos problemų, nes laiku pastebėjus šiuos pokyčius, galima užkirsti kelią ligoms. Biologinio amžiaus supratimas taip pat suteikia galimybę pritaikyti individualų sveikatos priežiūros planą, atsižvelgiant į jūsų kūno poreikius.
Pavyzdžiui, jei jūsų biologinis amžius rodo raumenų silpnumą, gali prireikti pradėti fizinius pratimus, stiprinančius raumenis ir kaulus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į psichologinį sveikumą, nes stresas ir nuovargis gali gerokai paspartinti senėjimo procesą, o tinkamos atsipalaidavimo technikos gali padėti jį sulėtinti.
Žinodami savo biologinį amžių, galite imtis priemonių, kad padėtumėte savo organizmui sensti lėčiau ir išvengti ligų bei kitų sveikatos problemų, kurios gali atsirasti senstant. Tai taip pat gali padėti jums nustatyti, kokios sritys reikalauja ypatingo dėmesio, kad galėtumėte gyventi sveikai ir ilgai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.