Ilgaamžiškumas priklauso nuo daugelio veiksnių – genetikos, gyvenimo būdo, ekologijos, mitybos, streso lygio ir dar daugiau. Ilgą laiką buvo manoma, kad genetika vaidina itin svarbų vaidmenį žmogaus gyvenimo trukmei, tačiau naujas tyrimas pateikia netikėtą išvadą: pagrindinį vaidmenį čia atlieka gyvenimo būdas.
Genai ar gyvenimo būdas: ką atskleidė tyrimas?
Britų mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti prestižiniame žurnale Nature Medicine, rodo, kad paveldimumas turi labai mažą įtaką gyvenimo trukmei – vos 2%. Tuo tarpu aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas lemia net 17% ilgaamžiškumo skirtumų.
Mokslininkai išanalizavo šimtų tūkstančių žmonių medicininius duomenis, įskaitant genetinę informaciją, sveikatos įrašus ir gyvenimo būdo detales. Taip pat buvo atliktas beveik 50 000 dalyvių „proteominis profiliavimas“ – metodas, kuris leidžia nustatyti biologinį amžių, parodantį, kaip greitai organizmas sensta molekuliniame lygmenyje.

Gyvenimo būdas: kas labiausiai veikia gyvenimo trukmę?
Tyrimas nustatė, kad aplinkos veiksniai turi daug didesnę įtaką nei genetika. Tarp svarbiausių ilgaamžiškumą lemiančių faktorių buvo išskirti:
- rūkymas;
- socialinis-ekonominis statusas;
- fizinio aktyvumo lygis;
- gyvenimo sąlygos.
Šie veiksniai labiausiai koreliavo su priešlaikine mirtimi ir biologiniu senėjimu.
Mokslininkus nustebino ir kitos įdomios išvados. Pavyzdžiui, aukštesnis ūgis 10 metų amžiuje buvo susijęs su trumpesne gyvenimo trukme. Taip pat buvo pastebėta, kad didesnis svoris vaikystėje gali turėti neigiamą poveikį ilgaamžiškumui. Be to, jei motina rūkė nėštumo metu arba kai vaikas buvo kūdikis, tai neigiamai atsiliepė jo gyvenimo trukmei.
Genetika svarbi tik tam tikroms ligoms
Nors genetika turėjo mažą bendrą įtaką gyvenimo trukmei, kai kurios ligos vis dėlto buvo stipriai susijusios su paveldimumu. Genetiniai veiksniai labiausiai veikė krūties, kiaušidžių ir prostatos vėžio riziką, taip pat demencijos tikimybę. Tuo tarpu aplinkos veiksniai stipriausiai koreliavo su plaučių, širdies ir kepenų ligomis.
Mitybos įtaka – pervertinta?
Didžiausia staigmena mokslininkams buvo faktas, kad mityba neturėjo aiškios sąsajos su biologiniu senėjimu. Tai prieštarauja iki šiol vyravusiai nuomonei, kad mityba yra esminis veiksnys mažinant lėtinių ligų riziką. Tačiau tyrimas parodė, kad socialiniai veiksniai, tokie kaip pajamos, būsto prieinamumas ar užimtumo statusas, labiau lemia sveikatos būklę nei genetika ar netgi mityba.
„Šio tyrimo rezultatai suteikia vilties, nes parodo, kad ilgaamžiškumas labiausiai priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų. Tai puiki žinia tiems, kurie neturi „gerų genų“ ir mano, kad jų likimas jau nulemtas“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Deakino universiteto docentas Hassanas Valley.
Nors paveldimumas gali turėti įtakos tam tikroms ligoms, sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir palankios gyvenimo sąlygos yra daug svarbesni veiksniai ilgaamžiškumui. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų gali aktyviai prisidėti prie savo sveikatos gerovės ir ilgesnio gyvenimo.
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.