ROMUALDAS GRANAUSKAS

DUBURYS

Dviejų dalių spektaklis, trukmė – 2 val. 30 min.

Premjera – 2005 m. gruodžio 18 d.

Dalis vaidinamo teksto – rusų kalba

Inscenizacijos autorė – Ingrida DAUNORAVIČIŪTĖ

Režisierius – Sigitas RAČKYS

Scenografas – Gintaras MAKAREVIČIUS

Kostiumų dailininkė – Julija ŽILĖNIENĖ

Kompozitorius – Antanas KUČINSKAS

Vaidina:

Gaučys – Ramūnas CICĖNAS

Maša – Vitalija MOCKEVIČIŪTĖ

Klara – Inga MAŠKARINA

Verutė – Monika BIČIŪNAITĖ

Motina – Doloresa KAZRAGYTĖ

Kaimynė – Rasa RAPALYTĖ

Miška – Vladimiras DORONDOVAS

Dima – Marius JAMPOLSKIS, Valentinas NOVOPOLSKIS

Kolia – Valentinas KRULIKOVSKIS, Valentinas NOVOPOLSKIS

Romualdas Granauskas, gimęs 1939 metais Mažeikiuose, ragavo ir šilto, ir šalto: dirbęs žurnalistu, statybininku, šaltkalviu, mokytoju, nuo 1972-ųjų ryžosi atsidėti vien kūrybiniam darbui. Lietuvos sostinėje gyvenantis rašytojas dažnai vadinamas nykstančios senosios Žemaitijos kultūros metraštininku. 2000 metais rašytojas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Romualdas Granauskas apie „Duburį“:

Nerašysiu apie jokį seną žmogų, gal jau paskutinę vasarą minantį savo kiemo dobilą, nerašysiu apie… Apie daug ką nerašysiu. Tiesiog abejonė jau nebe pirmą kartą užgula širdį; ar įdomus kam nors gyvenimas žmogaus, kuris net pats sau buvo neįdomus ir kuris, saugok, Dieve, niekuomet nėra norėjęs, kad apie jį kas nors rašytų? Atvirkščiai: jis gyveno taip, kad ir labiausiai norėdamas nieko įdomaus apie jį negalėtum parašyti. … jis ir nemirė, nes niekas jo nepalaidojo, nedingo, nes niekas jo niekur nerado, nežuvo, nes niekas jo nenužudė, nepakliuvo po mašina, traukiniu, nenukrito nuo stogo, neišleido paskutinio atodūsio nei ligoninėje, nei namuose, nes niekuomet net nesiskundė sergąs… Neliko, ir tiek. Ir viskas.

Literatūrologas Valentinas Sventickas:

„Duburys“ – klasikinės meninės kalbos romanas, aprėpiantis visą svarbiau¬siojo personažo gyvenimą. Vaikystė kaime, skaitymo kvaitulys, tikra draugystė, kariuomenė, paprasčiausias darbas sovietmečio Klaipėdoje, statybininkų bendrabučio šiurpas, svaigi erotika ir staiga užklumpanti lemtinga meilė – čia visa taip tikra ir paprasta, kad jaudinantis pasakojimas auga tartum savaime. Prozos menas kartu augina dramatiškų likimų medį, egzistencinę kūrinio įtampą.

Literatūros kritikė Elena Bukelienė:

Autorius palieka galimybę žvelgti plačiau – mąstyti apie žmonių sukurto pasaulio sandarą, apie absurdo tikrovę, kurioje nuo XX amžiaus vidurio Lietuva buvo priversta gyventi. Jeigu atskiro žmogaus likimą įsivaizduosime kaip nematomą ranką, vedančią žemės keleivį, tai reikės pripažinti, kad išorines aplinkybes rašytojas vertina kaip labai svarbų, bet tik kaip vieną iš penkių likimo pirštų.

Sovietmečio realybė, piešiama, rodos, tik viena kita detale („Kilkė tomatų padaže“, batonas ir butelis kefyro – kiekvienos dienos darbininkų bendrabučio gyventojų maistas, neskaičiuojant degtinės), kelia begales jausmų ir asociacijų ją atpažįstantiems, o jaunesniems skaitytojams romano vaizdai – informatyvus meninis tekstas. Skurdi buitis ir vienatvės tyla lydi herojų nuo vaikystės. Tačiau, užburtas knygų magijos, Gaučys visomis savo dvasios galiomis persikelia į jų pasaulį, gyvena tarsi šalia namų, šalia mokyklos, nebejausdamas realybės.

Rašytojo papasakotas ir apmąstytas paprastas paprastų žmonių gyvenimas. Nenusisekęs? Ne, tiesiog realus. Greta trumpų džiaugsmų, meilės, šeimos, vaikų sėlina nelaimės, praradimai, neišsipildymai, kančios, sunkus darbas, nepakeliama vienatvė ir mirtis. Toks amžinasis būties ritmas.

Esama romane paslaptingo, nepaaiškinamo egzistencinio nerimo, kuris gena Granausko žmogų, verčia jį eiti iki galo, išbandyti savo galimybių ribas. Ventos duburys – lyg kokia simbolinė savęs patikrinimo, baimės įveikos, valios grūdinimo vieta.

O sovietinio gyvenimo sąlygos – pats didžiausias duburys, į kurį įkritęs žmogus arba išsikapsto vos gyvas, arba žūsta: tai ir surusinta Klaipėda, ir žmogaus gyvenimo karikatūra – statybininkų bendrabutis, ir smėlio karjerai, ir alkoholizmo liūnas.

Ištisa mirčių grandinė patvirtina nenaują mintį, jog Granauskas – tragiškos pasaulėjautos rašytojas, visada gebąs konceptualiai pagrįsti savąją būties sampratą.

Nepateikusieji pažymėjimų bilietui su nuolaida į teatrą neįleidžiami, o pinigai už bilietus negrąžinami.

Į renginio vietą draudžiama įsinešti: Maisto produktų, gėrimų, filmavimo ir fotografavimo kamerų.