sapnai
Sapnai nuolat tiriami, tačiau mokslininkai daugelio atsakymų apie juos dar neturi arba paprasčiausiai dėl jų nesutaria. O paprasti mirtingieji visaip stengiasi paaiškinti sapnų reikšmes siedami juos su savo gyvenimo patyrimais ir netgi prietarais. Tad besidomintiems sapnų reikšmėmis buzzfeed.com siūlo paskaityti apie dažniausiai sapnuose matomų simbolių prasmes.
Miegodami sapnuojame mes visi, tačiau toli gražu ne visi pabudę atsimename regėtus vaizdinius. Mokslininkai nėra tikri, kodėl taip yra. Norėdami tai išsiaiškinti, jie į pagalbą pasitelkė elektroencefalografiją smegenų aktyvumui stebėti.
Jeigu neseniai pabudote, galbūt dar prisimenate, kokius nuotykius išgyvenote, kokias emocijas patyrėte šios nakties miego metu, o tiksliau – sapnuodami. Taigi šiandien kveičiame jus papusryčiauti su galbūt dar negirdėtais faktais apie sapnus.
Japonų mokslininkai tomografu ir kompiuterine analize sugebėjo teisingai nustatyti sapno metu miegančio žmogaus matomus regimuosius vaizdinius, informuoja žurnalas „Science Express”.
Alejandro (arba tiesiog Aleks) Blumentalis turi daugiau nei 30 metų darbo patirties su įvairiais socialinės gerovės projektais veik visuose pasaulio žemynuose. Pastaruosius 20 metų jis kas rytą vietoje kavos puodelio čiumpa į rankas rašiklį ir užsirašinėja kiekvieną sapną. Kodėl? Atsakymai į šį ir kitus klausimus apie netikėtą požiūrį į kasdienias visuomenės problemas ir jų sprendimo būdus – pokalbyje su Aleks.
Kalifornijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad sapnai yra tarsi blogų prisiminimų ir streso reabilitacija.
Daugelis žmonių, išgyvendami emociškai sunkų gyvenimo laikotarpį, tiesiog nesulaukia, kada galės atsigulti ir užmigti. Mokslininkai nustatė, kad sapnavimas iš tiesų padeda susitvarkyti su vidine maišatimi.
Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenys sapnuojant apdirba nemalonius prisiminimus ir išgyvenimus. Toks patirtas „katarsis“ padeda žmonėms išgyventi stresines situacijas.
Tyrimui vadovavęs pofesorė Els van der Helm sakė: „Būtent greitosios miego fazės metu yra atkuriami žmogaus prisiminimai. Aišku, jie dažniausiai pasirodo iš kiek kitos perspektyvos ir savaip integruoti į sapną. Tokio proceso metu stresą ir blogi prisiminimai yra apmalšinami“.
Els van der Helm tyrime buvo pasirinkti 35 sveiki suaugę savanoriai ir išskirti į dvi grupes. Visiems savanoriams du kartus per dieną būdavo parodomi 150 sukrečiančių vaizdų, o specialūs prietaisai reagavo ir fiksavo jų sukeltas reakcijas smegenyse.
Viena savanorių grupė žiūrėdavo vaizdus ryte ir vakare, be jokių miego pertraukų. Kita – vakare, tada išsimiegodavo ir vėl žiūrėdavo ryte. Buvo nustatyta, kad antrosios grupės smegenų reakcija būdavo kur kas ramesnė. Be to, stebint antrosios grupės miegą, pastebėta, kad streso lygis mažėja viso miego metu.
Els van der Helm kolega, profesiorius Matthew Walkeris sakė: „Sapnai yra tarsi unikali terapija, trunkanti visą naktį. Tarsi balzamas sielai, sušvelninantis stresą“.
Toks atradimas taip pat paaiškina, kodėl žmonės, išgyvenantys potrauminį stresą (pavyzdžiui, karo veteranai) kenčia nuo komšarų.
Išsimiegojęs žmogus į praeitas situacijas nereaguoja taip dramatiškai ir jaučiasi tarsi „gali pats su tuo susitvarkyti“.
Greitojo miego fazė užima 20 proc. žmogaus miego. Todėl neišsigąskite, jeigu sapnuojate košmarus – taip jūsų smegenys atlieka būtiną reabilitaciją, kuri padės susitvarkyti net su beviltiškiausiomis situacijomis.
Žmogus pramiega net trečdalį savo gyvenimo, o net 20 proc. miego užima sapnai. Jau daugelį metų mokslininkai, psichologai bando išsiaiškinti sapnų kilmę, paskirtį ir panašiai.
Senovės Romoje buvo manyta, kad sapnai yra dievų žinutės mirtingiesiems. Sapnų interpretuotojai netgi tapdavo armijų ir politiniais lyderiais. Pateikiame jums keletą įdomių faktų apie sapnus. Ar žinojote, kad miegodami galite patirti orgazmą?
Žmonės pamiršta 90 proc. sapno
Dažniausiai pramerkę akis ryte niekaip negalime atsiminti viso sapno. Pasirodo, atsibudus jau po 5 min. pamirštame pusę sapno, o jau po 10 minučių – tik 10 proc.
Aklieji taip pat sapnuoja
Žmonės, kurie apako po gimimo, gali matyti vaizdus sapnuose. Tie, kurie jau gimė akli, nemato vaizdų, tačiau jaučia garsus, kvapą, emocijas ir prisilietimą.
Sapnuoja visi
Visi žmonės sapnuoja. Būna, kad žmogus neatsimena ir jam atrodo, kad sapno net nebuvo, tačiau iš tiesų nesapnuoja tik stiprius psichinius sutrikimus turintys žmonės.
Sapnuose matome tik pažįstamus veidus
Sapnuodami matome tik pažįstamus veidus žmonių, kuriuos esame sutikę (nors galbūt to ir neatsimename). Nei sąmonė, nei pasąmonė nematytų veidų „neišranda“. Per savo gyvenimą esame matę šimtus ar net tūkstančius skirtingų veidų, todėl mūsų smegenys turi platų pasirinkimą, kurį pritaiko mūsų sapnų veikėjams.
Net 12 proc. sapnuoja nespalvotai
Net 12 proc. žmonių spanuoja tik juoda-balta kontrastu. Mokslininkai sapnų spalvas pradėjo tirti dar 1915 m., tuomet buvo manyta, kad daugiausiai sapnuojama nespalvotai. Šiandien įrodyta, kad tik 4.4 proc. jaunesnių negu 25 m. žmonių sapnuoja juodai baltus sapnus. Manoma, kad daugiausiai įtakos spalvotiems sapnams turėjo… atsiradusi spalvota televizija!
Mūsų sapnuose apstu simbolių
Net jeigu sapnuojame konkrečius objektus ar žmones, tai nereiškia, kad sapnas yra būtent apie juos. Sapnai su mumis „kalba“ simboliais. Kad ir koks simbolis pasirodo sapnuose, jis dažniausiai turi visai kitą reikšmę.
Emocijos sapnuose
Deja, sapnuose mūsų emocijos dažniausiai būna neigiamos – nerimas, paranoja, pyktis, liūdesys, baimė ir panašiai. Laimingi sapnuose jaučiamės labai retai, per metus tokių sapnų pasitaiko vos keletas. Todėl kad ir kokį gerą ir įdomų sapną sapnuojame, dažnai vis vien jaučiamės nepatogiai.
Net iki 7 sapnų per naktį
Vidutiniškai, žmogus miego metu sapnuoja apie 1 ar 2 valandas. Per tą laiką, galime susapnuoti net 7 sapnus.
Gyvūnai taip pat sapnuoja
Turbūt visi, kurie laikote namuose gyvūnėlį, matėte jį sapnuojant. Pavyzdžiui, šunys sapnuodami įnirtingai judina letenas ir leidžia garsus taip, tarsi ką nors vytųsi. Mokslininkai įrodė, kad gyvūnams sapnuojant jų smegenys banguoja taip pat, kaip ir žmonių sapnuose.
Sapnuose ištinka paralyžius
Miegodamas žmogus pereina per kelias, viena su kita besikeičiančias miego fazes. Viena jų – greito miego fazė, kada mus aplanko sapnai. Suaugusiems žmonėms ši fazė apima maždaug 20-25 proc. miego (apie 90-120 min.). Specialus mechanizmas smegenyse greito miego fazėje suparalyžiuoja kūną tam, kad fizinis kūnas nejudėtų pagal sapne atliekamus veiksmus.
Vyrai ir moterys sapnuoja skirtingai
Dažniausi vyrų sapnų personažai – vyrai. Netgi 70 proc. vyrų sapnuose regimų žmonių yra vyrai, o dažniausia emocija – agresija. O moterys vyrų ir moterų sapnuoja po maždaug tokį patį skaičių.
Jeigu knarkiate – nesapnuojate
Tai galime prirašyti prie vienų populiariausių mitų apie sapnus. Internete pilna informacijos, esą, jeigu žmogus knarkia – jis nesapnuoja. Tačiau, moksliškai pagrįstų dar niekur nepateikta.
Sapnuose galite patirti orgazmą
Pasirodo, ne tik seksas ar masturbacija gali sukelti orgazmą. Kai sapnuojate galite patirtį tokį patį stiprų orgazmą, kaip ir realybėje. Pojūčiai sapnuose (lietimas, malonumas ir t.t) dažniausiai yra tokie patys stiprūs arba netgi stipresni negu realybėje!
Laikas.lt
Nuotraukos: AlicePopkorn
Sapnuose mums nutinka visko – esame persekiojami, pasirodome nuogi viešumoje, mums iškrenta arba traukia dantis. Naujausioje knygoje apie sapnus aiškiai įvardijama, kad miego metu regėti vaizdai – tai realaus gyvenimo atspindys.
Neseniai kino teatrų ekranuose pasirodžiusiame fantastiniame Holivudo filme „Pradžia“ („Inception“) pasakojama apie kontroliuojamą sapnų pasaulį. Tačiau panašu, kad pamažu visa tai artėja prie tikrovės – žmonių, kurie miegodami regi sąmoningus sapnus (gyvus sapnus, liucidinius sapnus) sparčiai daugėja.