saugumas
Nežinia, ką galvoja šių nuotraukų herojai, bet akivaizdu, jog saugumas jiems nelabai rūpi ir nėra nei pirmoje, nei antroje, nei dešimtoje vietoje. Įdomu, ką apie statybininkus, galva prisidengusius ne šalmu, o kempine, pasakytų už darbų saugą atsakingi pareigūnai? Na, šį ir panašius fotografijose atsispindinčius atvejus galime „nurašyti“ neturtingų šalių saugos prekių trūkumui, bet… Kelti televizijos anteną žaibuojant, kūdikius sodinti ant aukštos įtampos elektros skydinės, ramiu veidu laikyti šaudymo taikinį, maudytis baseine kartu su įjungtu elektros prietaisu – akivaizdu, kad kai kas tikrai praklausė svarbias išlikimo šioje žemėje taisykles.
Su terorizmu susiję pastarieji įvykiai, anot Europos teisėsaugos pareigūnų, tik įrodo, kad reikalingas kaip niekada stiprus policijos ir kitų tarnybų atsakas, paremtas valdžios atstovų aktyviais veiksmais. Tuo tarpu Lietuvos pareigūnų atstovai pasigenda aiškios politikų pozicijos stiprinti teisėsaugą.
Dviračiai dažniausiai pavagiami iš daugiabučių namų laiptinių ir sandėliukų ar palikti jiems skirtose vietose prie parduotuvių, o šios transporto priemonės kaina neturi lemiamos reikšmės jos vagystės rizikai. Tokias tendencijas rodo draudimo bendrovės „If“ ir Vilniaus policijos duomenys.
Švedų dizaino studentės Anna Haupt ir Terese Alstin ir aistringos dviračių mėgėjos nusprendė stilingai pasirūpinti dviratininkų saugumu ir sukūrė modernias oro pagalves Hovding, kurios stilingai paslėptos gražiose apykaklėse.
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad saugiausiai sostinėje gali jaustis Pavilnio, Šiaurės miestelio, Žvėryno, Vilkpėdės ir Užupio gyventojai. O nesaugiausia gyventi Naujininkuose ir Pašilaičiuose.
Kompiuterių naudotojų susirūpinimas savo saugumu ir privatumu internete visiškai nesutampa su realiais veiksmais socialiniuose tinkluose. Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET inicijuoto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 69 proc. socialinius tinklus naudojančių amerikiečių yra susirūpinę savo saugumu, nors trečdalis jų niekada nėra keitę prisijungimo slaptažodžio.
Apklausą JAV atlikusi rinkodaros ir sociologijos tyrimų kompanija „Harris Interactive“ gegužės 31 d. – birželio 2 d. apklausė 2027 suaugusiuosius nuo 18 metų, 1476 jų užsiregistravę socialiniuose tinkluose. Apklausos metu paaiškėjo, kad vienas iš dešimties socialinius tinklus naudojančių amerikiečių susidūrė su trečiosios šalies neautorizuotu bandymu pasiekti jų profilius, kad platintų kenkėjiškas nuorodas ir komentarus. Tai neramina saugumo ekspertus – neautorizuotas informacijos rinkimas gali pakenkti profilio naudotojo ir jo kontaktų kibernetiniam saugumui.
67 proc. socialinių tinklų profilius turinčių respondentų tikino kreipiantis dėmesį į savo privatumą internete, nors tik 55 proc. naudotojų atnaujino privatumo nustatymus rečiau nei kartą per 6 mėn. ar niekada. Tai kelia susirūpinimą, nes pasaulyje itin populiarus tinklalapis neįspėja savo vartotojų dėl galimų privatumo pažeidimų – savo saugumu vartotojai turi pasirūpinti patys.
Apklausa atskleidė dar kelis įdomius aspektus:
• 37 proc. respondentų susirūpinę, kad kažkas kuria netikrus profilius jų vardu.
• 95 proc. visada ar kartais priima draugo ar sekėjo, norinčio draugauti kreipimąsi.
• 71 proc. socialiniuose tinkluose profilius turinčių žmonių jaudinasi, kad jų asmeninė informacija, esanti tinkle, gali būti parduota ar perduota tretiesiems asmenimis be jų žinios siekiant pelno.
• 17 proc. neramu dėl vaikų, naudojančių socialinius tinklus.
ESET saugumo ekspertai pataria atidžiai keisti profilio privatumo nustatymus „Facebook“ tinkle, nuolat tikrinti, ar neatsirado pakitimų – apie šiuos tinklas ne visada įspėja. Taip pat reikėtų rinktis sudėtingesnius slaptažodžius ir šiuos laikas nuo laiko keisti. Itin svarbu nenaudoti to paties slaptažodžio keliems skirtingiems prisijungimams.
„ThreatSense.Net“ duomenimis, birželį tarp kompiuterių labiausiai plito virusas „INF/Autorun“, pasinaudojantis automatinio pasileidimo funkcija „autorun.inf“ – jis aptiktas 6,72 proc. užkrėstų kompiuterių. Antroje vietoje liko kenkėjas „Win32/Conficker“ (3,82 proc.), kuris užkrečia kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga. Savo pozicijas birželį išlaikė trečioje ir ketvirtoje vietoje likę polimorfinis virusas „Win32/Sality“ (1,98 proc.), trinantis iš registro saugumo priemones aktyvuojančius įrašus, bei žaidimų duomenis pasisavinantis Trojos arklys „Win32/PSW.OnLineGames“ (1,88 proc.).
Į penktą dešimtuko vietą pakilo kirminas „Win32/Autoit“ (1,39 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas ir MSN pokalbių programą. Į kompiuterį patekęs kenkėjas ieško vykdomųjų failų ir juos pakeičia savo kopijomis, taip pat siunčia virusus ir savo variacijas į kompiuterį.
Kenkėjų dešimtuko apačioje – HTML kodai, nukreipiantys į kenkėjiškas svetaines: kenksmingas HTML elementai „HTML/Iframe.B.Gen“ (1,24 proc.) ir „HTML/ScrInject.B“ (0,92 proc.), bei Trojos arklys „HTML/StartPage.NAE“ (1,04 proc.), pakeičiantis pradinį naršyklės „Internet Explorer“ puslapį į norimą svetainę, taip dirbtinai didindamas lankytojų srautą. Paskutiniu dešimtuke liko virusas „Win32/Autorun“ (0,86 proc.), naudojantis „autorun.inf“.