vairuotojai
Dviratis – transporto priemonė, dažnam lietuviui tampanti jau ne tik laisvalaikio dalimi ar susisiekimo priemone, bet ir gyvenimo būdu. Gausa renginių, skirtų dviratininkams, bei vis labiau plėtojamas dviračių takų žemėlapis skatina dviračių infrastruktūros vystymąsi. Galbūt Lietuva dar negreitai pasieks tokį lygį kaip dviračių kultūros sostine vainikuojama Danija, tačiau visuomet atsiranda entuziastų, kurie ne tik patys propaguoja dviratį kaip gyvenimo būdą ar jo dalį, bet ir stengiasi pritraukti kuo daugiau bendraminčių.
Tikriausiai ne vienam vairuotojui, ypatingai pradedančiajam, yra tekę susidurti su automobilio tinkamo pasistatymo problema. Jei manote, kad Jūs nemokate to daryti, tai galite nusiraminti, nes pasaulyje yra kur pas prastesnių „parkuotojų“. Atrodo, kad reikia gerų įgūdžių bei sugebėjimų tvarkingai ir kompaktiškai pasistatyti automobilį, bet kai kurie turi ypatingų gabumų automobili pastatyti itin prastai. Kai kurie vaizdai nuotraukose pribloškia ir atrodo nesuvokiami, bet pasirodo, kad pasaulyje egzistuoja visiškai nelogiški dėsniai. Beviltiškoje situacijoje atsidūrę vairuotojai, kartais pasirenka neįtikėtinas ir net ekstremales automobilio „paravimo“ pozicijas.
Amerikos psichologų atliktas tyrimas atskleidė, jog vairuotojai, siekiantys išskirti savo automobilį iš kitų tokiais dalykais kaip pagal užsakymą pagaminti valstybiniai automobilio numeriai, didesnis duslintuvas ar net lipdukai, yra linkę dažniau demonstruoti agresyvų elgesį kelyje*. Tyrimas rodo, kad 90 proc. agresyvių vairuotojų yra vyrai, dažniausiai 25–44 metų amžiaus, tačiau auganti tendencija demonstruoti agresiją už vairo pastebėta ir tarp moterų**.
Agresyviu vairavimu laikomi tokie veiksmai kaip greičio viršijimas, itin staigus startavimas užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiavimas per arti kitų transporto priemonių, pavojingas manevravimas iš vienos eismo juostos į kitą, kitų eismo dalyvių neinformavimas apie ketinamus atlikti manevrus, šviesoforų ir eismo ženklų ignoravimas. „Yra konkrečių situacijų, kuriose mes galime tikėtis agresyvaus elgesio. Tarp tokių situacijų tikrai yra eismo kamščiai ar sudėtingesnės kelio atkarpos, kur keičiami kelio ženklai ar atliekami kiti darbai, taip pat važiuojant į ir iš darbo, grįžtant namo po atostogų ar savaitgalių“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius. Dabar, žinodami psichologų atlikto tyrimo rezultatus, galime numatyti, kad vairuotojai, siekiantys išskirti savo automobilius iš kitų, tikėtina, kelyje elgsis agresyviai.
Jei kelyje pastebite agresyvų vairuotoją, išlikite ramus. Pirmiausia pabandykite užleisti jam kelią. „Turėtumėme vengti situacijų, kurios yra potencialiai provokuojančios. Geriau nebandyti aplenkti, vytis ar blokuoti agresyvaus vairuotojo automobilį kelyje. Patariama vengti akių kontakto, kuris gali sukelti papildomą pyktį. Turėtumėte ignoruoti agresyvius gestus, tiesiog neatsakykite į juos. Jei matote, kad automobilis vairuojamas taip, kad kyla pavojus kitiems vairuotojams, turėtumėte apie tai pranešti policijai“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Niekada nereikia bandyti pamokyti agresyvų vairuotoją, nes tai – policijos patrulių užduotis.
Jei įtariate, kad esate linkęs demonstruoti tokį elgesį, kuris yra būdingas agresyviems vairuotojams, turėtumėte vengti tokių situacijų, kurios skatina vairuoti pavojingai. Teisingiausia būtų susitelkti ties vairavimu – kalbėjimas telefonu ar nervingas knaisiojimasis rankinėje blaško ir gali erzinti ne tik jus, bet ir kitus, esančius kelyje. Jei jaučiatės susierzinęs, pabandykite pakelti nuotaiką įsijungdami atpalaiduojančios muzikos. Skubėjimas niekada nepasitarnauja nervingiems žmonėms, todėl visada stenkitės išvykti šiek tiek anksčiau ir suplanuokite kelis alternatyvius maršrutus, kurie leistų aplenkti transporto kamščius.
Kai esate itin liūdnas arba išsiblaškęs, geriau rinkitės kitą transportą – viešąjį ar taksi. „Bet jei sėdite savo automobilyje ir žinote, kad vėluosite, tiesiog priimkite faktą, kad šį sykį nespėsite laiku ir tiek“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.
Kaip elgtis susidūrus su agresyviu vairuotoju:
Užleiskite jam kelią;
Nesivykite jo;
Venkite akių kontakto;
Neatsakykite į agresyvius gestus;
Jei vairuotojas yra pavojingas kitiems eismo dalyviams – skambinkite policijai.
Jei pats esate agresyvus vairuotojas:
Venkite stresinių situacijų: transporto kamščių, skubėjimo;
Susikoncentruokite ties vairavimu, venkite blaškymosi;
Įsijunkite ramią, atpalaiduojančią muziką;
Jei esate labai liūdnas – nevairuokite;
Prisiminkite, kad vairuojant saugumas turėtų būti pagrindinis jūsų rūpestis.
Ką šiais laikais reiškia automobilio kokybė? Patikimumą, degalų sąnaudų efektyvumą, o gal automobilio pravažumą? Naujo automobilio modelio pasisekimą nulemia ne liaupsinimai žiniasklaidoje, bet „iš lūpų į lūpas“ perduodama informacija, skelbia „The Car Connection“.
Neseniai kompanijos „Continental Tyres“ užsakymu atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog kompiuteriais nežaidžiantys asmenys yra gerokai geresni vairuotojai nei tie, kurie reguliariai žaidžia lenktynių žaidimus asmeniniais arba specializuotais žaidimų kompiuteriais.
Nuo kovo 1 d. įsigalioja kai kurie Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, sugriežtinantys administracinę atsakomybę už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.
Policijos pareigūnai nebenaudoja greičio matavimo prietaisų, neturinčių vidinės atminties. Rankiniai radarai, turintys vidinę atmintį, bus naudojami tik griežtai nustatyta tvarka. Visi nenaudotini radarai iki š. m. kovo 1 dienos iš policijos padalinių bus surinkti. Tokias kyšininkavimo apraiškų mažinimo priemones, numatytas atsižvelgiant į ministro pateiktas pastabas, vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui šiandien pristatė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis.
Bus griežtai kontroliuojama, ar greičio matuoklių užfiksuoti pažeidimai atitinka surašytus protokolus. Jų atitikimas bus papildomai tikrinamas Vidaus tyrimų valdyboje Vilniuje. Taip bus užkirsta galimybė nesąžiningiems policijos pareigūnams naudotis tarnybine padėtimi, o pažeidėjams – išvengti atsakomybės.
„Aptarėme, kokių priemonių imtis, kad vairuotojams keliuose nebekiltų noras duoti pareigūnui kyšį, o pareigūnui – tą kyšį imti. Tai, kad greičio matavimo prietaisai, kuriuose neįmanoma išsaugoti užfiksuotų pažeidimų, nebus toliau naudojami – didelis žingsnis kovojant su pareigūnų korupcija”, – teigia vidaus reikalų ministras.
Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. Skvernelio, duomenis patikrinti nėra sudėtinga – greičio matuokliai atmintyje išlaiko užfiksuoto greičio, datos, laiko, kai kurie ir vietos, rodmenis, o pareigūnai į kelią išvažiuoja turėdami aiškiai suformuluotas užduotis, kur ir kada matuoti greitį.
Susitikime taip pat sutarta toliau šalinti kyšininkavimo apraiškas policijoje, kas buvo ir yra vidaus reikalų sistemos prioritetas, stiprinti tam reikalingas priemones bei nuolat keistis informacija.
Didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša šiandien smarkiai išaugusį autoįvykių skaičių dėl plikledžio gatvėse. Draudikai prognozuoja, jog iki darbo pabaigos bus užregistruota daugiau nei 400 autoįvykių. Vidutinė šios dienos avarijos nuostolio vertė – 2 tūkst. lt.
Speigo gniaužtuose atsidūrė visas miestas. Tačiau kai kurie vilniečiai šąla labiau už kitus. Bene smarkiausiai – troleibusų vairuotojai. Jiems kartais tenka dirbti vos iki 3 laipsnių įšilusiose kabinose.
Net septyni iš dešimties vairuotojų didžiuosiuose Lietuvos miestuose pripažino dažniau ar rečiau viršijantys leistiną greitį, atskleidė „Lietuvos draudimo” užsakymu atlikta penkių didžiųjų šalies miestų vairuotojų apklausa. Lietuvos kelių policija savo ruožtu konstatuoja, kad net 25% užfiksuotų eismo pažeidimų yra greičio viršijimas.
11% apklaustų vairuotojų teigė greitį viršijantys nuolat, likusieji 59% – kartais. Dauguma vairuotojų linkę pateisinti tokį savo elgesį kelyje: 23% nurodė, kad greičio rodyklė pakyla nepastebint, o dar 22% pasiteisino, kad sąmoningai viršija greitį vėluodami.
„Greičio viršijimas ypač pavojingas tuomet, kai keičiasi oro sąlygos, esant drėgnai ar šlapiai kelio dangai, o dar labiau – pašalus ir apledėjus keliams. Pasikeitus orams, nuo slidaus kelio atpratę, nesugebantys suvaldyti automobilių vairuotojai dažnai sukelia netgi masinius autoįvykius mieste, kurių metu nukenčia ne tik transporto priemonės, bet, deja, ir patys greičio mėgėjai ir jų keleiviai „, – sako AB „Lietuvos draudimas” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Apklausos duomenimis, dažniausiai greitį viršija jauni vyrai (18-35 m. amžiaus), vairuojantys naujausios laidos automobilius (ne senesnius nei 4 m.), o jų vairavimo stažas – nuo 6 iki 10 m.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, maždaug kas ketvirta avarija, kurioje žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl viršyto greičio. Tiesa, per porą metų dėl nesaugaus greičio kilusių avarijų skaičius sumažėjo: 2008 m. iš visų registruotų avarijų greitis koją pakišo 26% vairuotojų, o 2010 m. šis rodiklis smuko iki 11%.
Policijos teigimu, avaringumas dėl greičio viršijimo mažėja pirmiausiai dėl gausėjančių greičio kontrolės priemonių, tačiau tokiose avarijose nukentėjusių skaičius išlieka stabilus.
Šiemet per 8 mėn. Lietuvos kelių policija užfiksavo 3.745 avarijas, kilusias dėl nesaugaus greičio, iš jų 553 baigėsi vairuotojų ar keleivių sužalojimais ir mirtimis.
„Draudimo statistika byloja, kad viršytas ar nepasirinktas saugus greitis – viena skaudžiausių autoįvykių priežasčių. Dažnai net neįmanoma finansiškai įvertinti patirtų nuostolių, nes prarastos sveikatos ar paaukotos gyvybės jokiais pinigais nebesugrąžinsi”, – sako AB „Lietuvos draudimas” kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas.
Apklausa, kurioje dalyvavo 533 didžiųjų miestų 18-74 m. amžiaus vairavimo teisę turintys gyventojai, taip pat parodė, kad Lietuvos vairuotojai kitiems eismo dalyvimas nuolat rodo neigiamus gestus ir kitaip stengiasi sugėdinti nedrausmingus vairuotojus, bet tai nesulaiko jų nuo polinkio viršyti greitį.
Paaiškėjo ir tai, jog greičio viršijimui įtakos turi ir vairuotojo psichologinė būklė. Dažniau spidometro rodyklė pakyla virš leistinos ribos tų vairuotojų, kurie prie vairo sėda blogos nuotaikos, būdami stresinės būsenos.
„Lietuvos draudimas” priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.
