Jau keletą metų Instagram socialiniame tinkle „Rožinio avokado“ slapyvardžiu receptais
besidalinanti maisto tinklaraštininkė Aurelija Vaiciukevičiūtė – veiklus ir dosnios sielos žmogus. Receptų tinklaraštis – mylimas užsiėmimas, bet laiko randa ne tik jam, o gal reikėtų sakyti – nepaisant savo daugybės veiklų, laiko randa ir jam? Kasdienybėje Aurelija yra gydytoja, aktyvi bėgikė, taip pat pagal užsakymą kepa ir dekoruoja sausainius. Ji neabejinga ir labdaringai veiklai – surengusi aukcioną ji savo dekoruotus Ukrainos ir Lietuvos draugystės tematika sausainius įteikė daugiausiai „Blue/Yellow“ paaukojusiam asmeniui.
1. Aurelija, kodėl „Rožinis avokadas“? Kaip gimė tinklaraščio pavadinimas? Galbūt pamenate, kokiu receptu pirmu pasidalinote tinklaraštyje?
Už mano tinklaraščio pavadinimo neslypi jokia įdomesnė istorija, tuo metu, kai galvojau kaip pavadinti, tiesiog norėjau kad bent kažkokiu aspektu sietųsi su maistu, todėl buvo parinktas „avokadas“ (vienas mėgstamiausių mano uogų, taip taip avokadas yra laikomas vienasėkle uoga, nors ir niekaip jo negalėtum sugiminiuoti su braške), na o rožinė yra mano viena mėgstamiausių spalvų, tad beliko sudėti šiuos du žodžius, kurie labai organiškai „prilipo“ ir dabar net jokios menkiausios mintys nesisuka, kad galėčiau imti ir pakeisti pavadinimą.
Pirmiausiai, receptais ėmiau dalintis savo asmeninėje paskyroje, kurioje daugiausiai figūravo ir iki šiol figūruoja sportas, bet mintys vis nukrypdavo prie idėjos visam tam turiniui sukurti atskirą paskyrą. Gaminti mėgau nuo pat vaikystės, kaip vaikas didžiuodavausi iškepusi bulvių ir mėsos apkepą, trikampius sumuštinius ar vaflius. Mano šeimoje maisto gamyba itin svarbus dalykas, todėl natūralu, kad ir aš tai perėmiau, matydama kiekvieną dieną garuojančius puodus ir močiutės bei ypatingai jos sesers ruošiamus patiekalus, joms tikrai esu dėkinga už tai, kad savyje atradau meilę maisto ruošimui.
Prisiminus pandemijos laikotarpį, ta meilė maisto ruošai ir naujų patiekalų bandymams ypatingai išryškėjo. Tuo metu labai daug laiko teko praleisti namuose ruošiantis baigiamiesiems universiteto egzaminams, tad maisto gamyba (kaip ir sportas) buvo viena iš galimybių atsitraukti nuo knygų ir duoti smegenims šiek tiek pailsėti. Talpindama įrašus visai negalvojau ir dabar negalvoju apie tai, kiek patiktukų ar komentarų jie surinks. Ne kartą esu sakiusi, kad dėl manęs nors ir 0 po įrašu gali būti, nes juos keliu siekdama ne populiarumo, o todėl nes man tai daryti yra smagu. Maisto gamyba man yra savotiška meditacija ir būdas nusiraminti, o jeigu rezultatas dar yra gardus ir gražus, kodėl nepasidalinus juo su visais?
Pats pirmasis receptas naujai gimusiame tinklaraštyje buvo salotų receptas iš trijų ingredientų: pakepinto baklažano, salotų lapų ir sorų kruopų mišinio. Kuklus, bet pirmas, po kurio sekė visa galybė kitų!
2. Kaip atrodo kasdienė receptų tinklaraštininkės mityba? Ar pati naudojatės savo paskyra kaip receptų knyga? Ar gamindama sau tiksliai sekate receptus, ar labiau gaminate „iš akies“?
Savo maisto racioną galiu pavadinti subalansuotu, nesu nieko atsisakiusi, nes neturiu jokių
alergijų ar netoleravimo. Nedemonizuoju cukraus ar greito maisto, nes visuomet galvoju apie balansą. Mėgstu valgyti įvairiai ir nors ne visuomet pavyksta kas dieną valgyti vis kitą patiekalą (esu dirbanti, o šiuo metu dar ir studijuoju), nematau problemos ir 5 dienas iš eilės valgyti tą patį. Labiausiai dėmesį kreipiu į baltymų suvartojimą, kadangi daug sportuoju, šis makroelementas man labai svarbus. Taip pat ir angliavandeniai, nes tai pagrindinis energijos šaltinis (bėgikai man pritars!), pagaliau nepamirštu riebalų, ypač gerųjų! Pusryčiams dažniausiai gaminuosi baltyminę košę (avižos + baltymų milteliai), pietūs neretai nepraeis be vištienos su kokiomis nors kruopomis ir kalnu salotų (spalvos lėkštėje labai svarbu!), o vakarienei kažkas lengvo: varškė, jogurtas ar salotos. Ir tikrai nepraleidžiu progos suvalgyti gardžios bandelės ar šokolado ar pati pasigaminti saldaus deserto, nes turiu didelę silpnybę saldumynams ir to visai neslepiu! Dažnai mano kasdieninės mitybos patiekalų pagrindas ir yra mano receptai, tik su keliomis mažesnėmis ar didesnėmis modifikacijomis, remiuosi savo pačios kūryba ir idėjomis.
Jeigu pagauna eksperimentavimo įkvėpimas arba gaminuosi kokius nors „greitus pietus“ iš to, kas likę šaldytuve viską dedu „iš akies“, tačiau kai noriu paruošti receptą įrašui kruopščiai viską suskaičiuoju, kad receptas būtų atkartojamas. O kai gaminu iš receptų knygų (kuriu turi visą begalę ir iš jų semiuosi įkvėpimo savo tinklaraščiui) gaminu preciziškai tokiais kiekiais kaip parašyta ir mėgstu turėti visus ingredientus, kurie nurodyti recepte, net tokius pačius prieskonius (!).
3. Tinklaraštis gyvuoja jau gana ilgai, dalinatės puikiais receptais, turite aktyvią ir palaikančią bendruomenę. Kas motyvuoja tęsti veiklą? Kaip evoliucionavo tinklaraštis per visus šiuos metus?
Neslėpsiu, tikrai smagu, kai sulaukiu palaikančių komentarų, ar naujų sekėjų, tačiau tai tikrai nėra siekiamybė, nes užvis labiausiai smagu tai daryti dėl savęs pačios. Todėl kartais mano tinklaraštis išgyvena tokius didesnius „ramybės“ periodus, kai įrašų nelabai įkeliu, nes tiesiog nėra įkvėpimo, o kartais kai įkvėpimas grįžta, atrodo, kad galėčiau talpinti įrašus, nors ir kiekvieną dieną. Papildomos motyvacijos prideda ir įvairių maisto produktų prekinių ženklų siunčiami produktai, nors dažnai jie tiesiog draugiškai atsiunčia išbandyti savo produkciją, aš jaučiu šiokią tokią pareigą padaryti vieną kitą įdomesnį įrašą kaip „ačiū“ už pasitikėjimą manim.
Vis daugiau įvairesnių prekių ženklų pasiūlo savo produkciją, o tai irgi yra savotiškas tobulėjimo požymis. Per visą ta laikotarpį labiausiai evoliucionavo nuotraukos, galiu drąsiai sakyti, kad atradau savo nuotraukų stilių, spalvas, kas man gražu ir patinka.
4. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti kuriant receptų tinklaraštį?
Labiausiai (kaip ir tikriausiai daugumai veiklių žmonių) pritrūksta laiko. Esu dirbanti, besimokanti ir intensyviai sportuojanti, tad laisvo laiko išskirtinai receptų kūrimui kartais tenka gerokai paieškoti ir pasiplanuoti. Kartais pavyksta neplanuota, tačiau gražiai susidėlioti pietums paruoštas salotas, tuomet dar paieškau gražaus fono ir turiu greitą, paprastą receptą. Norint rimtesnio ir gražesnio įrašo, paprastai tam paskiriu kurią nors savaitgalio dieną.
5. Ar yra patiekalų ar ingredientų, kurių niekada negamintumėte/nevalgytumėte?
Neruošiu labai riebių, „sunkių“ patiekalų, kurie reikalauja kepimo aliejuje ir priežastis netgi visai ne ta, kad jie nėra itin palankūs sveikatai, tačiau po tokios gamybos reikia daug tvarkymosi ir daug valymo, nes neretai visa virtuvė tampa ištepliota riebalais, o ir namai persigeria ne itin maloniais kvapais.
6. Ar išbandote populiarumo viršūnėje staiga atsiduriančius receptus? Jei taip, koks labiausiai nudžiugino? Koks nuvylė?
Pirma mintis – Dubajaus šokoladas! Ir ne, jo negaminau, turėjau progos paragauti ir tikro ir
„vietinio“ lietuviškos gamybos, nepasakyčiau, kad likau labai sužavėta. Skanu, kaip ir bet koks kitas saldus dalykas, tačiau tos masinės psichozės, kai dabar viskas „su Dubajaus šokoladu“ taip ir nesupratau.
Iš išbandytų ir man labai patikusių buvo: tortilija keptuvėje, kai kiaušinienę „uždengiama“
tortilija, apkepama, sudedami pagardai ir ji sulankstoma. Puikus variantas pusryčiams, pietums ar net sočiai vakarienei. Taip pat nemažai išbandytų receptų, karšto oro gruzdintuvėje, kuri yra nepakeičiamas dalykas virtuvėje (arba orkaitė su tokia funkcija!): bulvytės fri, varškėčiai. Jeigu matau, kad receptas „nelabai koks“, net nebandau jo gamint, nes paprasčiausiai gaila laiko ir maisto produktų.
7. Trys dažniausiai naudojami įrankiai virtuvėje, be kurių negalėtumėte apsieiti?
Silikoninė mentelė, medinė pjaustymo lentelė ir daržovių skustukas.
8. Kokius tris produktus visuomet galima rasti Jūsų virtuvėje, nes juos dažnai naudojate? Kokius tris produktus galima rasti Jūsų virtuvėje, nes taip jų iki galo ir nesunaudojote?
Dažniausiai naudojami: vištos krūtinėlė, jogurtas ir avižiniai dribsniai.
Labiausiai nenaudojami: džiovinti vaisiai ir uogos, kokosų miltai, garstyčios.
9. Ne tik dalinatės receptais, bet ir dekoruojate sausainius. Koks įdomiausias, neįprasčiausias atliktas sausainių dekoras?
Sausainių dekoravimas dar viena labai smagi veikla, kuri taip pat reikalauja daug laiko ir
kruopštumo, tačiau rezultatas, kai viskas pavyksta – džiugina. Dažniausiai prieš sutikdama daryti kokį nors užsakymą gerai įsivertinu savo galimybes ar sugebėsiu padaryti, tai ko esu prašoma. Labiausiai į atmintį įsirėžę yra „Ukrainos“ tematikos sausainiai, kuriuos pagaminau ir atidaviau žmogui daugiausiai pasiūliusiam paaukoti „Blue/Yellow“ organizacijai. Didžiausia suma buvo 110eu!
10. Kokį netikėtą skonių derinį mėgstate? Galbūt ananasus ant picos?
Hehe, turiu pripažinti, kad nesmerkiu šito derinio. Maisto produktas, kas neretam nepatinka: anyžiniai saldainiai arba bet kas, kad turi anyžiaus bei šokoladas su mėtomis.
11. Kokios šalies ar regiono virtuvė Jūsų mėgstamiausia? Kodėl?
Italų virtuvė be konkurencijos laimi „mėgstamiausios virtuvės“ titulą, žinoma dėl jų beprotiškai skanių picų, makaronų patiekalų, burnoje tirpstančio tiramisu, pesto padažo, fokačia duonos ar brusketos… Tiesiog seilės kaupiasi.
12. Koks patiekalas primena vaikystę?
Labai buitiškas derinukas: šlapenkė apkepta keptuvėje (gerokai paskrudinta) ir patiekta su
kečupu. Visiškai nesu jo pasiilgusi, nes dabar ir produktų kokybė pasikeitusi ir mano skonio
receptoriai jau įprato prie visai kitokių maisto produktų, o vaikystėje man tai buvo patys
skaniausi pusryčiai ar pietūs po pamokų, svarbu, kad padažo būtų daug!
13. Kuris Jūsų patiekalas būtų vertas Michelino?
Per naktį brinkintos avižos su baltymų milteliais, traškiu riešutų sviestu ir traškaus šokolado
plutele, užbarstyta stambiais druskos gabaliukais.
14. Didžiausias įveiktas iššūkis virtuvėje (receptas, įvaldyta technika ar kt.)?
Putėsinių (mousse cakes) tortų gamyba ir veidrodinė glazūra. Šie tortai reikalauja daug
kruopštumo ir tikslumo juos ruošiant, o veidrodinė glazūra „pasidavė“ tikrai ne iš pirmo karto, tačiau tai mėgstamiausi mano šeimos šventiniai desertai, todėl džiaugiuosi galėdama jais džiuginti namiškius.
15. Didžiausias iššūkis virtuvėje, kurio nepavyko įveikti? O gal dar bandote įveikti ir dar nenuleidote rankų?
Sourdough duonos kepimas. Apskritai duonos kepimas reikalauja daug laiko. Tinkama raugo priežiūra, jo aktyvavimas, pirminis duonos kildinimas, minkymas, perminkymas. Jeigu tik ką blogai susiplanuosi, būsi priverstas keltis viduryje nakties arba visas duonos kepimas gali pasibaigti nesėkme. Todėl vis dar bandau atrasti gerą sourdough duonos receptą bei nepamiršti rūpintis šaldytuve esančiu raugu ir įvaldyti dailų kepaliuko paruošimą. Tikiu, kad man tikrai pavyks!
16. Ar mėgstate lankytis restoranuose? Ar išbandote naujas vietas ir patiekalus, ar renkatės laiko ir skonio patikrintus?
Tikrai mėgstu kartas nuo karto apsilankyti kokioje nors naujoje vietoje. Kai tariuosi pasimatyti su draugais, visuomet siūlau dar man (ir dažnai jiems) nebandytas vietas, vien todėl, kad gaučiau progą paragauti tos vietos patiekalų. Labai mėgstu vietas, kurios siūlo pusryčių tipo patiekalus visą dieną, nes gardus avokado skrebutis man tinka bet kuriuo paros metu. O jeigu lankausi toje pačioje vietoje kelis kartus, kad ir kaip noriu pasirinkt tą patį gardų, pamėgtą ir patikrintą patiekalą, stengiuosi išragauti kuo daugiau naujovių. Nesu išranki maistui, tad dažnai manęs paklausu: ar skanu? Pasakysiu: labai! Tam, kad patiekalas man nepatiktų, reikia labai pasistengti jį sugadinti (haha).
17. Šūkis, kuriuo vadovaujatės virtuvėje?
“Valgyti galima VISKĄ, bet svarbiausia – saikas ir balansas”
18. Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad maisto gaminimas yra sudėtinga, o gal net neįveikiama užduotis?
Svarbiausia norėti gaminti ir maisto ruošą jaukintis „mažais žingsneliais“. Daug kas pradžioje atrodo sunku, neįveikiama, tačiau tik per bandymus, nesėkmes ir sėkmes mes tobulėsime. Tad jeigu iš pradžių kiaušinienės kepimas prilygta „raketų mokslui“, svarbu nepasiduoti ir su laiku tai taps įprasta kasdienine praktika ir net nepajusite, kaip imate ieškoti naujų atradimų ir skonių maisto pasaulyje. Juk niekas per vieną dieną netapo geriausiu šefu pasaulyje!
19. Trys nuobodūs faktai apie jus.
Mėgstu avižinę košę;
Neturiu augintinio;
Išgeriu daug vandens per dieną.
Aurelija dalinasi trimis savo mėgstamais receptais, kuriuos, pro langą jau nekukliai žvelgiant pavasariui ir artėjant Velykoms, rekomenduojame išbandyti ir Jums!
Tiramisu košė
Dar daugiau puikių „Rožinio avokado“ receptų rasite Aurelijos Instagram paskyroje čia.