televizija
Šmaikščiai apie policijos gyvenimą pasakojančio TV3 televizijos serialo „Nuovada“ žiūrovės visą mėnesį pačios demonstravo savo aktorinius sugebėjimus – jos rungėsi dėl galimybės nusifilmuoti šiame komiškame seriale. Kovo pradžioje paskelbtas konkursas „Tapk serialo „Nuovada“ žvaigžde!“ sulaukė didelio internautų dėmesio, kol galiausiai buvo paskelbta nugalėtoja – 26 metų studentė Laura Cvirkaitė iš Vilniaus.
Jeigu galėtų atsukti laiką, iš reikšmingiausių šalies istorinių įvykių Lietuvos gyventojai TV ekrane labiausiai norėtų išvysti daugiau nei prieš 600 metų vykusį Žalgirio mūšį. Didelio susidomėjimo taip pat sulauktų karaliaus Mindaugo karūnavimo ceremonijos transliacija. Kokius Lietuvos istorijos įvykius TV ekranuose norėtų pamatyti šalies gyventojai, paaiškėjo telekomunikacijų bendrovės „Cgates“ užsakymu atliktos apklausos metu.
Visada ryškus, minioje išsiskiriantis „Keistuolių teatro“ aktorius Darius Auželis šypsosi, kalbėdamas apie keistuolius. Visi aktoriai iš „Keistuolių teatro“ taip ir vadinami, bet nepanašu, kad kuris nors įsižeistų. „Mes, keistuoliai, kovojam už savo būvį…“, – sako D. Auželis, sukūręs daugybę įsimintinų personažų, vaidinęs spektakliuose, kino ir televizijos filmuose bei dažnai skolinęs savo balsą animaciniams personažams.
TV3 televizija tęsia vasaros tradiciją leistis į keliones po pasaulį su nepaprastu duetu – Martynu Starkumi ir Vytaru Radzevičiumi. Du žinomi keliautojai, laidų vedėjai eteryje jau dovanojo įspūdingiausius pasakojimus iš savo kelionių senais automobiliais po Pietų Ameriką, Aziją, Australiją, o šįkart kviečia į naują paslaptingą ir nepaprastą kraštą – Japoniją.
Verslininkas, žurnalistas, nuo senų laikų televizijos pasaulyje besisukantis Gediminas Juodeika sako, kad visą gyvenimą jį lydėjo vaidyba: jis lankė dramos būrelį, vis gaudavo pritaikyti aktorystės įgūdžius televizijoje, o jo žmona Jurgita – taip pat aktorė. „Jeigu kviečia vaidinti – einu“, – sako visiems gerai atpažįstamas vyras.
Televizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė.
Turbūt tik daliai lietuvių teko lankytis mūsų šalies televizijos studijose. O juk įdomu būtų pamatyti šią virtuvę iš vidaus, tiesa? Šiandien jums siūlome trumpą ekskursiją po viso pasaulio TV studijas – labai panašias, tačiau tuo pačiu ir labai skirtingas.
Kaip atsiradusi televizija grasino išnykimu knygoms, taip, įsigalėjus internetui, buvo prognozuojama liūdna televizijos baigtis. Visgi galime drąsiai teigti, kad bent jau artimiausiu metu nieko iš paminėtųjų nelaidosime – tą dar kartą įrodo neseniai išrasta TV kepuraitė.
Ar kada nors susimąstėte, ką jūsų keturkojai veikia namie tada, kai visai dienai paliekate juos vienus? Pastaruoju metu pasaulio spauda praneša apie Izraelio televizijos programų kūrėjo Rono Levi sumanymą: specialų kanalą, kurio programa skirta nuobodžiaujantiems šunims. Apie tokį „išradimą“ rašo portalas lrytas.lt
Per kiekvienas Kalėdas mes važiuojame namo, sėdame prie šventinio stalo, mėgaujamės giminių susirinkimais ir..žinoma, dažniausiai žiūrime televiziją ir filmus, kuriuos jau esame matę šimtus kartų per praėjusias Kalėdas. Tad siūlome kasmetinių šventinių filmų, kurių nežiūrėtume, bet juos vis tiek rodo lietuviškos televizijos, dešimtuką.
Britė dalyvavo televizijos žaidime, norėdama laimėti pinigų skrydžiui į Australiją, kur gyvena jos prieš 45-erius metus įvaikinti atiduotas sūnus. Ir jai pavyko!
Jos plačiai šypsosi dailiai nudažytomis lūpomis. Ar žinios, ar kulinariniai žygdarbiai – televizijos žvaigždės kitapus ekrano stebi mus pro kruopščiai atskirtas blakstienas, varydamos iš proto odos skaistumu ir virtuozišku akių makiažu. Už visa tai jos turi dėkoti makiažo fėjoms – grimuotojoms, kuriančioms televizijos pasaką, maskuojančioms spuogelius ir pajuodusius paakius.
Leidžiate savo mažiesiems dažnai žiūrėti televiziją? Manote, kad vaikams skirtos laidos jiems padeda tobulėti? Tiesa šokiruoja – televizija stabdo vaikų iki dviejų metų vystymąsi.
Žiniasklaidos ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ tyrimų duomenimis, internetas ir televizija yra dažniausiai Lietuvos vaikų naudojamos žiniasklaidos rūšys. Vidutiniškai vienas Lietuvoje gyvenantis vaikas per dieną televizorių žiūri dvi su puse valandos. 64 proc. internetu besinaudojančių vaikų prie jo prisijungia kasdien.
TNS LT atliekamas TV auditorijos tyrimas, kuris ypač tiksliai matuoja televizijos žiūrėjimą TV metrų pagalba, parodė, kad kiekvienas 4-17 m. amžiaus Lietuvos vaikas kasdien prie televizoriaus praleidžia vidutiniškai 120 minučių. Jaunesni vaikai (4-13 m. amžiaus) televizorių kasdien žiūri po 159 minutes, paaugliai – kiek trumpiau – vidutiniškai po 138 minutes kiekvieną dieną.
Dažniausiai vaikai prie TV prisėda vos grįžę iš mokyklos – intensyvus TV žiūrėjimas prasideda nuo 14-15 val. Tačiau daugiausiai jauno amžiaus žiūrovų dėmesio televizija pritraukia vakare, tarp 19 ir 22 valandos. Reikia pastebėti, kad daugiau nei penktadalis 10-17 m. amžiaus vaikų laiką prie TV laiką leidžia ir gana vėlyvą metą – 22-23 valandą – ir ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.
Populiariausios laidos tarp vaikų – filmai: žiūrimiausias 4-9 m. amžiaus vaikų filmas 2011 m. buvo animacinis filmukas „Ratai“, didžiausio vyresnių (10-13 m. amžiaus) vaikų susidomėjimo sulaukė „Boltas“, o 14-17 m. amžiaus paauglių – filmas „Undinė“ (visi rodyti „TV3“). Specialiai vaikams skirtos programos („Linksmoji šeimynėlė“, „Gustavo enciklopedija“) pakliūna tik į antrąjį vaikų žiūrimiausių laidų šimtuką. Serialai „Pasmerkti“, „Moterys meluoja geriau“ ar „Meilės jūra“ sulaukia didesnio vaikų susidomėjimo nei specialiai jiems skirtos laidos.
Lietuvos vaikai taip pat aktyviai naudojasi internetu – 64 proc. internetu besinaudojančių vaikų prie jo prisijungia kasdien ir 95 proc. bent kartą per savaitę. Vaikų veikla internete yra daugiausia pramoginio pobūdžio – beveik pusė (49 proc.) apklaustųjų vaikų internautų kasdien žaidžia žaidimus, 38 proc. lankosi socialinių tinklų svetainėse ir 31 proc. žiūri ir klausosi vaizdo bei muzikos įrašų. Tuo tarpu suaugusiems interneto vartotojams būdingas platesnis veiklos internete spektras ir kitokie naršymo įpročiai – suaugusieji pirmenybę teikia el. paštui, informacijos paieškai ir naujienų sekimui, taip pat naudojasi komercinio pobūdžio funkcijomis – naudojasi internetine bankininkyste, skelbimų svetainėmis, el. prekyba.
Tarp tirtų vaikų internetui populiarumu nusileidžia radijas ir spauda: beveik pusė internetu besinaudojančių vaikų bent kartą per mėnesį skaito žurnalus ir du penktadaliai – klausosi radijo.
Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu (CAPI) 2011 m. sausio-vasario mėn. buvo apklausti internetu besinaudojantys 7 -14 metų amžiaus vaikai.
TV auditorijos tyrimo, kuris ypač tiksliai matuoja televizijos žiūrėjimą ir kurio metu pasitelkiami TV metrų rodmenys, apžvalgoje pateikiami 2011 m. sausio-gegužės mėn. duomenys. Tyrime dalyvauja 1040 Lietuvos gyventojų nuo 4 m. amžiaus.
„TNS LT“ kontroliuoja tarptautinė tyrimų kompanija „TNS Global“, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.
Geriausius taisyklingos lietuvių kalbos nešėjus ir puoselėtojus – „Kalbos grynuolius“ – penktadienį į LRT „Labo ryto“ studiją paskelbti atvyko Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė.
Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) reiškia susirūpinimą dėl balandžio 1 d. TV3 televizijos transliuoto renginio „Auksiniai svogūnai“ neetiško turinio, kai neblaiviai atrodžiusiam laidos vedėjui tiesioginio eterio metu buvo leista vesti renginį. Beveik 300 šalies marketingo specialistų, atstovaujančių ir didžiausiems reklamos žiniasklaidoje užsakovams, vienijanti LiMA prašo, kad TV3 vadovybė prisiimtų atsakomybę už tai, kad nesiėmė veiksmų, siekiant išvengti neetiško turinio transliavimo. Prašoma imtis priemonių, kad tokie akibrokštai nepasikartotų.
Visas pasaulis užgniaužęs kvapą laukia kovo 27 dienos 9 val. ryto. Būtent tuomet, po daugiau nei keturių mėnesių pertraukos, startuos 2011 metų Formulės 1 sezonas. Šešiasdešimt antrąjį kartą nuo 1950 metų dvylika stipriausių planetos komandų ir 24 greičiausi pasaulio pilotai išskleis sparnus naujam skrydžiui į naujas pergales. Čempionato lenktynes, treniruočių bei kvalifikacijos etapus tiesiogiai transliuos skaitmeninės televizijos „Viasat“ sporto kanalas „Viasat Sport Baltic“.
Numatomos net 95 tiesioginės transliacijos. Televizijos išplatintame pranešime teigiama, kad bus parodytos visos svarbiausios sezono akimirkos.
Jau po devynių dienų – kovo 25 d. Ankstyvą rytą, 3.30 val. Numatoma primoji transliacija iš Australijos, Melburno Albert Park trasos. Lentynių vaizdo įrašą aistruoliai galės pamatyti sekmadieniais 19 val. per TV6.
Vytenis Pauliukaitis – režisierius, televizijos laidų vedėjas, populiariausių projektų komisijų narys ir, žinoma, spalvinga asmenybė. Žmogus, kuris daugiau nei pusę savo gyvenimo dirbo už kadro ir tik po penkiasdešimtmečio staiga sulaukė visuotinio pripažinimo bei sėkmės valandos kaip laidos vedėjas.
Margų spalvų netrūksta ne tik V.Pauliukaičio darbuose, viešuose pasisakymuose, bet ir kasdienybėje. LNK nuotr.
Siųsti nuorodą
Spausdinti
Dalintis
REKLAMA
„Buvau vienas vyriausių Lietuvoje laidų vedėjų. O žinant, kad dabar eteryje karaliauja vien jaunystė ir grožis, tai – nemenkas pasiekimas”, – sako neseniai pasibaigusio populiaraus LNK projekto “2 minutės šlovės” šeimininkas, dar vadinamas vienu iš ryškiausių pastarųjų metų televizijos atradimų.
Savitas žavesys, avantiūra ir dar nepatirti įspūdžiai prieš šešerius metus Vytenį Pauliukaitį atviliojo ir į televizijos studiją. Tačiau, pasimaudęs šlovės spinduliuose, šių metų pradžioje jis paslaptingai pradingo. Viešos ir užkulisinės Vytenio Paliukaičio nuodėmės ir kodėl jis pabėgo nuo televizijos?
Šiuo metu Kauno muzikiniame teatre režisierius Vytenis Pauliukaitis stato Eltono Johno ir Timo Rice miuziklą „Aida“.
Margų spalvų netrūksta ne tik režisieriaus darbuose, viešuose pasisakymuose, bet ir kasdienybėje.
„Nesigėdiju savo biografijos“, – paklaustas apie skandalingus, buvusios žmonos viešai pažertus kaltinimus, LNK laidai „Neišgalvoti gyvenimai“ sako populiarusis laidų vedėjas, ne sykį patekęs į juodžiausių apkalbų sūkurį.
Iš pradžių čia su viena, čia su kita moterimi piršto, turtingos amerikietės išlaikytiniu vadinto Vytenio Pauliukaičio gyvenimą galiausiai atskleidė buvusi jo žmona. Praėjusį pavasarį nuskambėjęs Kristinos Pauliukaitienės interviu sprogo kaip tikra bomba.
„Neišgalvoti gyvenimai“ antradienį 20 val. 30 min. su Rolandu Vilkončiumi per LNK.
Pagaliau apsisprendė! Jei jau dirbi Seime – tai ir dirbk, o ne televizijos laidose šok. Arba oficialiai – Seimo nariams yra draudžiama bet kokia veikla komercinėse struktūrose, jei ji susijusi su darbo ar užduočių atlikimu, skelbiama Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinime.
Ar jau esate spaudę mygtuką „simpsonize yourself“? O gal kvatojotės susiėmę už pilvų, lygindami animacinius herojus su jų prototipais realybėje? Niekam ne naujiena, kad daugelyje šiuolaikinių animacinių serialų, tokių kaip „Simpsonai“, „Šeimos bičas“ ar „Pietų parkas“, veikia herojai iš realybės ar bent jau iš ją imituojančių vaidybinių filmų. Taip atsiranda pieštinis Stingas, Melas Gibsonas, Placido Domingo ar net pats… Daktaras Hausas. Vis dėlto, vis dažniau pastebėsime pastangas animaciją perkelti į kasdienį gyvenimą ir geltonodžių mėlynplaukių veikėjų ieškoti tarp mūsų. Ar tai dar vienas įrodymas, jog šiuolaikinis žmogus ne tik nebenori, bet ir nebemoka gyventi be televizijos bei virtualios tikrovės apskritai? Gal pamėgtus personažus kuriantys autoriai taip taikliai ji
